Vilniaus universiteto (VU) ir advokatų kontoros GLIMSTEDT organizuojamų atvirų nemokamų paskaitų ciklo #LEAD paskutinė pavasario semestro paskaita buvo skirta neuromokslams. Į jų paslaptis minią klausytojų, susibūrusių VU Mažojoje auloje, lydėjo ir visuomenėje sklandančius mitus sklaidė charizmatiškoji VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė, biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė.

Esu toks žmogus, kuris labiau tiki žmogaus prigimtiniais stebuklais negu Pasaulio banko prognozėmis. Taip pat tikiu, kad žmogui negana būti darbuotoju labai didelėje gamykloje ar fabrike, lenktyniaujančiame siuvėjų arba verpėjų skaičiumi su Kinija. Aš manau, kad žmogui reikia dar kažko daugiau. Kai kas įsivaizduoja, kad homo faber yra vienintelė žmonių siekiamybė. Bet žmogus yra tam tikra paslaptis, kurios neįmanoma visiškai nuspėti. Šiandien pasaulis vis labiau mato, kokiu greičiu technologijos pinga ir kokiu greičiu idėjos brangsta. Miestai jau nustojo būti sandėliai ir didžiųjų konvejerių koncentracijos vieta. Miestai yra idėjų, metaforų, simbolių, ženklų, prasmių generavimo lizdai.

Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir juos reikšti?

Mokslinėje literatūroje galima rasti daug įrodymų, kad nedarbas lemia skurdą, o mokamas darbas yra viena pagrindinių priemonių kovojant su skurdu. Visgi, kaip rodo praktika, užimtumas ne visada apsaugo namų ūkius nuo skurdo. Eurostatskelbiamo Gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, 2016 m. tarp 28 ES šalių apytiksliai 9,6 proc. 18 metų amžiaus ir vyresnių samdomą darbą dirbančių asmenų buvo priskirti skurstančių dirbančiųjų kategorijai, kadangi jų pajamos nesiekė 60 proc. nacionalinės medianos. 

Užuot mokęsi mylėti ir priimti savo sutuoktinį, žmonės visą gyvenimą stengiasi jį pakeisti, nori, kad partneris būtų idealus, – rašoma psichoterapeuto Valerio Albisetti knygoje „Santuokinės meilės terapija“.

2000 m. Kaune bendromis Kauno arkivyskupijos ir savivaldybės pastangomis buvo įkurtas Senamiesčio vaikų dienos centras, teikiantis socialines paslaugas šeimoms su vaikais, patiriančioms socialinių, ekonominių, psichologinių sunkumų šiandieninėje visuomenėje. Šiose šeimose dažnai piktnaudžiaujama alkoholiu, smurtaujama, todėl vaikai patiria nuolatinį stresą, nepriežiūrą. Centre jiems teikiama pagalba, taip pat vykdoma žalingų įpročių prevencija, kadangi tokiems vaikams gresia didelis pavojusperimti tėvų gyvenimo būdą, jį priimant kaip normą.

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja. Deja, psichologės Miglės Motiejūnaitės teigimu, per didelis technologijų naudojimas neigiamai veikia vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, be to – daug laiko praleisdamas vienas, jis vėliau susiduria su sunkumais tvarkydamasis socialinėse situacijose.

Rengiantis 9-ajam Pasaulio šeimų susitikimui Dubline 2018 m. rugpjūčio 21–26 d. pateikiame katechetinį kelią, paremtą popiežiaus Pranciškaus posinodiniu apaštališkuoju paraginimu Amoris laetitia.

Gegužės 15-ąją švenčiama Tarptautinė šeimos diena, todėl tai puiki proga namiškius palepinti dėmesiu ir naudingai praleisti laiką kartu. Psichologai įrodė, kad praleistas laikas kartu su brangiais žmonėmis teikia didžiulę laimę ir pasitenkinimą. Pranešime žiniasklaidai siūlomos 5 idėjos smagiam šeimos laisvalaikiui.

Gegužės 9 d. Atviros Lietuvos fondo namuose vyko diskusija „Stambulo konvencija, moterys ir smurtas. Ar Lietuva viename kelyje su progresyviomis Europos šalimis?“ Diskusijoje dalyvavo Švedijos nacionalinio vyrų prievartos prieš moteris tyrimų centro Upsalos universiteto ekspertė Ulla Albért, sutikusi duoti interviu „Bernardinai.lt“.

Lepindami vaikus įvairiais skanėstais ar galimybe ilgas valandas leisti prie kompiuterio ekrano dažnai nesusimąstome, kad tai gali neigiamai paveikti jų sveikatą.

Vaikų ligų gydytojai stengiasi atkreipti dėmesį į opiausius vaikų susirgimus ir skatina tėvus atsakingai formuoti savo atžalų sveikos gyvensenos įpročius, nes tai ateityje gali padėti išvengti sunkių lėtinių ligų ar netgi psichologinių problemų.

Foreli Blinstrubaitė-Kramarik – ypatinga moteris. Lietuvių kilmės autorė, lektorė, ugdymo specialistė bei kompozitorė jaunystėje išvyko į JAV, ten sukūrė šeimą ir kartu su vyru susilaukė penkių vaikų. Visi penki Foreli vaikai pasižymi ypač puikiais talentais įvairiose meno, mokslo ir kultūros srityse, todėl moteris dalinasi aktualiomis įžvalgomis darnaus ir sėkmingo ugdymo klausimais.

Štai labai banali situacija: bendrovė skelbia ieškanti darbuotojų. Jūs atitinkate visus reikalavimus. Prašoma raštu atsiųsti gyvenimo aprašymą. Jį nusiunčiate. Po to – tyla. Laukiate savaitę ir paskambinate – gal turi papildomų klausimų, gal negavo gyvenimo aprašymo. Kas žino, kas gali atsitikti. Firmos darbuotojas pakelia ragelį ir praneša, jog darbuotojų bendrovė nebeieško. Jau rado. Kodėl jums nepranešė, nematė reikalo, nes kitas kandidatas labiau atitiko reikalavimus. Tuo pokalbis ir baigiasi.

Norime pristatyti nemokamą saviraiškos ir bendradarbiavimo stovyklą
„Draugystės tiltai“. Stovykla yra skirta 12-18 metų vaikams ir jaunimui
iš socialiai remtinų šeimų bei rizikos grupių.

Skelbiame dr. Marijaus Šidlausko kalbą, pasakytą gegužės 7-ąją Signatarų namuose, Vilniuje, vykusiuose Spaudos pusryčiuose.            

Vien žodis gyvybė dažnai sukelia teigiamų emocijų, tai, ką norisi išsaugoti ir branginti. Tačiau būna, kad moteriai pastojus, gal dėl vienatvės ar kitų priežasčių, pasaulis ima griūti, apima panika, baimė, pyktis, gėda, kaltė... Gal ne laiku?

Knygų ir komentarų tėvystės temomis autorius Rolandas Warrenas tekste dalijasi patarimais, ko sūnums reikia iš jų tėvų. Šį komentarą jis parašė dalyvavęs laidoje Oprah Life Class.

Net 15–20 proc. vaikų visame pasaulyje gimsta itin jautrūs. Tai pernelyg didelis skaičius, kad visi jie būtų „nenormalūs“ – knygoje „Itin jautrus vaikas: Kaip padėti mūsų vaikams gyvuoti, kai pasaulis juos stelbia“ daro išvadą mokslininkė Elaine N. Aron ir prideda: jei evoliucija šią didelio jautrumo savybę išsaugojo, tam turėjo būti rimta priežastis.

Kiekvienais metais apie 6000 žmonių Nyderlanduose pasirenka būti nužudyti aktyvios eutanazijos būdu. Visgi dabar kyla protestas.

Kristinos patirtimi pasidalyti paskatino knyga. Taip, taip, knyga. Grįžusi atostogų iš Mančesterio, kaip jau įprasta, išsiruošiau susitikti su buvusiais kolegomis. Sutartoje vietoje laukdama žvalgiausi po čia pat veikiančio knygyno vitriną ir joje pamačiau minėtą knygą. Dabar jau būtų nesąžininga neįvardyti ir pačios knygos – tai dr. M. Mosley „8 savaičių glikemiją mažinanti dieta“, apie kurią pirmąkart išgirdau prieš kelerius metus; labai smagu buvo pamatyti, kad ši sveikatinimo knyga išleista ir lietuviškai. Taigi, remdamasi savo bičiulės patirtimi, kurios virsmą stebėjau, sumaniau šiek tiek praskleisti, koks lobis šioje knygoje slypi – kalbu apie vieną iš pagalbos būdų diabetu sergantiems žmonėms. Be to, net neabejoju, kad daug kam bus įdomūs čia autoriaus pateikti įvairūs mokslo eksperimentai, susiję su žmogaus sveikata.

Mama, žurnalistė, komunikacijos specialistė, rašytoja Gabija Vitkevičiūtė yra iš tų moterų, kurias taip ir norisi apibūdinti: veikli. Ar veiklios moters dienoje užtenka laiko paskaityti knygą, skaityti su vaikais? Kaip ji skatina savo vaikus skaityti? Ir kaip knygos gali suburti šeimą draugėn? Apie tai leidyklos „Nieko rimto“ rinkodaros vadybininkė Vaiva Rutkauskaitė kalbasi su Gabija Vitkevičiūte.

Atrodo natūralu, kad artėjanti senatvė kiekvienam žmogui kelia nerimą. Kodėl vis dėlto ji pasitinkama taip skirtingai?

Matyt, daug kas priklauso nuo to, kaip žmogus apskritai žiūri į gyvenimo iššūkius, kančią ir mirtį. Mat daugumai senatvė siejasi būtent su šiais dalykais. Pastebiu, kad senatvės daug mažiau bijo žmonės, tikintys, kad mūsų egzistencija nesibaigia mirtimi. Kiti žmonės senatvę sieja su artėjimu išnykimo link, todėl labiau dėl to nerimauja. Visgi visiems žmonėms yra būdingas nerimas dėl nežinomybės, susijusios su gyvenimo baigtinumu šiame pasaulyje.

„Tapo įprasta juodomis spalvomis piešti rytojaus darbą. Tad būtina ne tik plačiai apie jį diskutuoti, bet ir praturtinti bei patvirtinti jo vertę. Šiandien darbui ypač reikia dosnaus požiūrio ir realistiškų, tačiau vilties kupinų žodžių“ - sako italų ekonomistas Luigino Bruni.

„Kita pavojinga ideologinė klaida yra daroma tuomet, kai įtarinėjamas kitų žmonių socialinis įsitraukimas, kai toks aktyvumas matomas kaip paviršutiniška, pasaulietiška, sekuliari, materialistinė, komunistinė ar populistinė veikla. Arba tokia veikla yra nuvertinama, neva yra kitų, daug svarbesnių problemų, ar manant, jog iš tiesų reikšmingas yra tik koks nors vienas etinis klausimas ar tikslas, kurio patys ir siekia.