Knygų ir komentarų tėvystės temomis autorius Rolandas Warrenas tekste dalijasi patarimais, ko sūnums reikia iš jų tėvų. Šį komentarą jis parašė dalyvavęs laidoje Oprah Life Class.
„Manęs dažnai klausia, ko sūnums reikia iš tėvų. Mano atsakymas išskiria keletą paprastų, bet labai svarbių dalykų, kuriuos kiekvienas geras tėtis turi padaryti, ir kurie susiję su rūpinimusi, auklėjimu ir vedimu. Tačiau problema yra tokia: per dažnai tėčiai mano, kad yra geresni, nei išties yra. Atradau, kad šie keturi klausimai gali padėti tėčiui įsitikinti, ar jis sūnui duoda pagrindinius jam reikalingus dalykus“, – teigia R. Warrenas. Autorius primena, kad jei tėčio nėra, mama gali naudotis šiais klausimais kaip pagalba ieškant vyriško vaidmens modelio, kuris galėtų jos sūnui suteikti tokio pobūdžio atramą.
Pagrindiniais klausimais autorius nurodo:
1. „Ar mano sūnus žino, kad yra man svarbus?“
Mes investuojame pinigus, laiką ir energiją į dalykus, kurie mums svarbūs. Kitaip tariant, jei nori žinoti, kas žmogui svarbu, pažiūrėk į jo banko sąskaitos išrašą arba paklausk, kaip jis leidžia laiką. Pirmiausias būdas, kaip tėčiai gali padėti savo berniukams suprasti, kad jie yra jiems svarbūs, yra išskirti juos iš visų gausybės gyvenimo reikalavimų kaip svarbiausius. Kadangi daugybė dalykų (darbas, technologijos, pramogos, sportas, televizija) varžosi dėl tėčio pinigų, laiko ir energijos, vaikas gali lengvai imti galvoti, kad yra nesvarbus. Būtina, kad tėčiai leistų aiškiai suprasti, jog jų sūnūs jiems yra prioritetas ir pati svarbiausia investicija.
2. „Ar mano sūnus žino, kad jį myliu?“
Rūpinimasis reiškia daug dalykų. Be abejo, tai apima ir mūsų berniukų apkabinimus ir pabučiavimus – taip, net ir berniukus reikia apkabinti ir pabučiuoti kasdien bei sakyti, kad juos mylime. Taip pat tai apima ir rūpinimąsi jų kasdieniais poreikiais: gaminti jiems valgį, maudyti juos, žaisti su jais, skaityti jiems ir padėti jų motinoms. Autorius sako: „Atradau, kad nepaisant visuotinio sutarimo, jog rūpestis yra pirmiausia mamos teritorija, tėčiams tinka kita pagrindinė rūpinimosi prasmė – apsaugos teikimas“.
3. „Ar mano sūnus žino, kad man rūpi tai, ką jis daro?“
Sūnus nori žinoti, kad tai, kaip jis gyvena – jo pomėgiai, mokyklos reikalai ir aistros – rūpi jo tėčiui. Geras tėtis būtinai turi vesti savo sūnų prie teisingų veiksmų ir padėti jam gyvenime pagrindiniu dalyku laikyti tarnystę kitiems. Vis dėlto negalima tikėtis išmokyti vaiką mylėti kitus, jei pats nesi dosnus leisdamas su juo laiką. Jei parodysime sūnui, kad tai, ką jis daro, mums rūpi, galėsime nurodyti jam ir tai, ką išties svarbu daryti – ir vaikas tai priims.
4. „Ar mano sūnus žino, kad juo didžiuojuosi?“
Tai susiję su įgimtu sūnaus noru, kad tėtis jį pripažintų. Pripažinimas paruošia sūnų per pasaulį eiti su pasitikėjimu ir emociniais ginklais, kurių jam reikia ne tik išgyventi, bet ir kad jam tikrai sektųsi. Sūnui reikia žinoti, kad tėtis yra juo patenkintas ne tik dėl to, ką jis daro ar nedaro, bet dėl to, kas jis yra. Tėčio meilė sūnui yra susijusi su buvimu, ne tik su darymu.
Autorius primena, kad „tai, kaip tėtis pripažįsta sūnų, priklauso nuo tokių dalykų kaip jo paties kultūra ir bendruomenė, charakteris ir interesai“. Jis teigia, kad „vienam berniukui reikia tiesiog padrąsinančio žodžio. Kitam galbūt reikia specialių pusryčių su tėčiu. Skirtingose kultūrose ir situacijose egzistuoja įvairios formalios pripažinimo ceremonijos ir ritualai. Bet visi šie pripažinimo veiksmai, dideli ar maži, perteikia tavo sūnui žinutę, kad esi jo gynėjas ir kad tavo meilė yra tvirta ir besąlyginė“.
Laisvos visuomenės instituto informacija
