Atrodytų, kad smulkiųjų paslaugų teikėjų dabar prireikia vis mažiau, o jų perspektyvos – vis niūresnės. Nes rankų darbą jau seniai beveik visose srityse pakeitė serijinė gamyba, o ir remontuoti žmonės savo daiktus ryžtasi vis rečiau – geriau perka naujus. Tačiau vis dar yra nišų, kur toks darbas nepakeičiamas. Viena iš jų – siuvimo paslaugos.

Tam, kad tikrai pažintumei naują šalį ar vietovę, apie kurią galbūt esi girdėjęs tik iš kelionių žurnalų ar pasakojimų, neužtenka keleto dienų ar net ilgų atostogų. Net ir nusiėmus turisto kepurę bei įsimaišius į vietinių kasdienį gyvenimo ritmą, keliautojo akis tesugers dalį neatrastos vietos grožio. Jeigu jis bus akylas, galbūt jam pasiseks apčiuopti vietovės dvasią, tačiau namo jis grįš, kaip ir kaskart, surinkęs įspūdžius ir prisiminimus kaip pabirus trupinius. Visgi svarbiausia, jog jis bus turėjęs galimybę pajusti naujos, keistos vietovės savastį, kad ir kaip toli ar arti jo namų ji būtų. Štai tokios mintys mane dar lėktuve apėmė grįžtant iš trumpos kelionės po Hagą. Prieš keletą mėnesių į Olandiją vykau ne kaip turistė. Tačiau pasirūpinusi kitais reikalais buvau pasiryžusi skirti laiko atradimams naujame mieste, kuriame tuomet lankiausi pirmą kartą. Ilgi pasivaikščiojimai ir geriausi bičiuliai – žemėlapis bei fotoaparatas abiejose rankose, štai kaip aš atradau Hagą, Olandijos antrąją sostinę.

Reikia keisti normas, kaip jaučiamasi darbo vietoje ir nebijoti iškelti to į viešumą – jei liūdna ar graudu, reikia bandyti parodyti net ašaras. Taip LRT RADIJUI sako „Jaunimo linijos“ Vilniaus padalinio vadovas psichologas Antanas Grižas. Anot jo, susiduriant su sunkumais, nereikia iš savęs tikėtis 100 proc. efektyvumo, jo pakanka 50–60 proc.

Yvan Gastaut – Monake gimęs šiuolaikinis prancūzų istorikas, dirbantis Nicos universitete. Prancūzijoje jis žinomas kaip migracijos ir... futbolo ekspertas. Y. Gastaut yra vienas svarbiausių savo srities akademikų Europoje. Neseniai Y. Gastaut viešėjo Lietuvoje ir dalyvavo Prancūzų instituto organizuotoje konferencijoje apie migraciją. Su juo kalbamės apie, pabėgėlių krizę, migraciją ir identiteto problemas Europoje.

Artėja šv. Kalėdos. Kaip joms ruošiamės, kokia jų tikroji reikšmė? Ar ne per anksti pradedame švęsti? Koks turėtų būti Kūčių stalas? Advento ramybė.

Atliko apklausą

Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros tyrėjai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Kalendorinių švenčių (re-)konstrukcijų santykio su lietuvių tapatumu tyrimai“, atliko anketinę studentų apklausą, siekdami išsiaiškinti šiuolaikinio jaunimo mėgstamiausią šventę. Tikintis, kad žmogaus pasaulėžiūra, sampratos su amžiumi keičiasi – vaikų jie vienoki, tuo tarpu jaunuolių jau gali būti visai kiti – buvo prašoma parašyti, kokia šventė patiko vaikystėje ir kokia patinka šiuo metu.

Ar žinojote, kad net miegodami 7 rekomenduojamas valandas vis tiek galite pabusti pavargę? Tam įtakos turi paties miego kokybė. Ją veikia Jūsų lovos patogumas, nervinė būsena, o labiausiai – miegamą erdvę pasiekianti šviesa. Jei ryte sunku pabusti, gali būti kaltas ne anksti suskambęs žadintuvas, o netinkamai parinktos užuolaidos.

Ką išgyvena moterys, tapusios mamomis, tačiau pačios jų nebeturinčios? Ne tik iš profesinės, bet ir iš asmeninės patirties jautria ir retai liečiama tema rašo psichologė, socialinių mokslų daktarė, fotografė ir trijų vaikų mama Aliona Šalaj.

   2018 m. Ritinės kaimas minės 430 metų jubiliejų. Ruošiantis šia šventei, jau šiemet Lūšės bendruomenė organizavo ciklą renginių, skirtų šiai datai. Pradėta rinkti kaimo istorija, tvarkomas Ritinės piliakalnis, vaikai piešė, kaip įsivaizduoja savo gimtąjį kaimą po 20 metų. Sekmadienį vykusi Adventinė popietė-Padėkos šventė buvo baigiamasis ciklo renginys.

Stilistė ir tinklaraščio TryOn.lt autorė Kristina Danilevičė pataria kaip atrodyti gražiai ir madingai šių metų žiemą. Pasak jos, šiemet dominuoja dirbtinis kailis ir netikėtai ryškios spalvos.

„Dirbtinis kailis – šio sezono „must have“ sąraše. Jis gali būti vienspalvis, spalvotas, ilgo ar trumpo plauko. Kailis visur – naudojamos įvairios detalės: kailinės kišenės, kailinės apykaklės, kailiniai šalikai, bumbulai ant rankinių, rankinės... Kailiu dekoruojamos pirštinės, avalynė, netgi sijonų apačios.

Kas atsakys už autonominio automobilio padarytą žalą? Kaip užtikrinti teisę į privatumą socialiniuose tinkluose? Tokie ir kiti klausimai, susiję su žmogaus teisių užtikrinimu, neišvengiamai kils ateityje. Apie tai bus kalbama Lietuvos teisės instituto kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetu gruodžio 9 dieną organizuojamame tarptautiniame moksliniame - praktiniame seminare „Technologijos ir žmogaus teisės“. Seminaras, kuris vyks Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete (206 aud., Jonavos g. 66, Kaunas), skirtas aptarti technologinės ir teisės sričių sąveikos problemoms.

Toks ar panašus klausimas dažnai skamba jauno žmogaus galvoje, jei pradedame kalbėti apie šeimą. Ją sukurti norime visi, bet tai padaryti sėkmingai toli gražu ne visiems pavyksta. Galbūt tai ir yra baimės priežastis? Nuolat kirbantis klausimas: o kas jei? Kas, jei po keleto metų viskas iširs ir nuolatiniame kasdienybės skubėjime pasimes buvęs santykių grožis? Ryžtingai apsispręsti ir veikti šiandien dar sunkiau, nes iš esmės mūsų nebeslegia jokie griežti socialiniai apribojimai, kas yra nepaprastai naujas dalykas. Viena vertus, tai gerai. Kita vertus, dažnai pasimetame savo laisvėje. Bet pasimetimas taip pat gali būti neblogas dalykas. Kai supranti, kad nuolatos atsiduri ne ten, kur norėtum, gali pradėti mokytis pasirinkti.

Įsibrovimus į kompiuterį ar kitą išmanųjį įrenginį pastebėti sunku, tačiau, jei „Google“ atsiuntė pranešimą apie įtartiną jūsų kompiuterio veiklą, tai vienas patikimiausių indikatorių, LRT RADIJUI sako IT specialistas Džiugas Paršonis. Jo teigimu, norint pasirūpinti savo saugumu, taip pat derėtų svarbių operacijų neatlikinėti, prisijungus prie viešojo tinklo, o savo namų tinklą apsaugoti pačių sugalvotu slaptažodžiu, kaip pataria tiekėjai.

Jei kartais pritrūktumėte minčių žiemos veikloms su vaikais, siūlome netrumpą idėjų sąrašą. Įspėjame, kad tai patiks ne vien vaikams. Tebūnie žiema!

Žinoma, statykit besmegenius!

Statykit juos nors ir kiekvieną savaitgalį, jei tik yra sniego. Statykit juos įvairiausiose vietose. Besmegenių nebūna per daug! Renkite varžybas ar konkursus su draugais ar kaimynais – kas pastatys įdomesnį, didesnį ar dar kaip nors „labesnį“ besmegenį.

Manipuliatorių pritraukia tos asmenybės, kurios, nesvarbu pagrįstai ar ne, sudaro įspūdį, kad turi kaip tik tas gerąsias savybes, kurių jis pats stokoja, ir tuos trūkumus, kurie jam parankūs. Tokia potencialių aukų stiprybių bei siplnybių analizė nėra sąmoninga, lyg grobį vertinančio medžiotojo. Kai kurios asmenybės jį tiesiog nežinia kodėl patraukia, kaip ir bet ką kitą, instinktyviai. Jis, pavyzdžiui, pasirinks žmogų, kuris trykšta energija ten, kur jis pats jos neturi, ir yra silpnas ten, kur jis pats jaučiasi stiprus. Kol kas viskas atrodo normalu, čia galima įžvelgti visiškai sveiką papildomumo ieškojimą. Tačiau bėda ta, kad tai kaip tik nėra paprastas kompetencijų ir savybių papildomumas. Tai psichinio protezo paieškos.

Žymus britų rašytojas Aldous Huxley teigė, kad svarbiausia istorijos pamoka yra ta, jog žmonės nieko iš jos nepasimoko. Kita vertus, mūsų pasaulis be idealistų ir savotiškų don kichotų, kurie vis stengiasi išmokti ir kitus pamokyti tų istorijos pamokų, būtų tiesiog niūri vieta gyventi. Praėjo jau 80 metų nuo to laiko, kai pasirodė viena garsiausių knygų per visą Lietuvos istoriją, būtent to paties pavadinimo, jauno trisdešimtmečio istoriko idealisto Adolfo Šapokos redaguotas veikalas. Todėl norisi prisiminti istoriką, kuris paliko didžiulį indėlį ne tik mūsų istoriografijoje, bet ir paliko svarbias pilietiškumo pamokas.

Norite sutaupyti vandens? Duše prauskitės su antrąja puse. Ne, tai ne pokštas – specialistai teigia, kad toks santykius gerinantis prausimosi būdas gali sutaupyti iki 50 proc. vandens. O kaip sunaudoti kuo mažiau elektros energijos ir neišdeginti daug dujų? Šie klausimai, artėjant žiemai, tampa dažno Lietuvos gyventojo galvos skausmu.

Ar įsivaizduojate tokį gyvenimą: atidarai šiukšlių dėžę, o ten žiurkė kramsnoja atliekas, ateini į virtuvę – ant stalo žiurkė pusryčiauja, auniesi batus – juose žiurkė snaudžia? Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ tikina, kad tokių istorijų išgirsta kone kiekvieną dieną. Pasakojimų pagausėja paspaudus šalčiui, kai graužikai ieško šilto būsto – per pastarąjį mėnesį ekspertai sugavo per 5 tūkst. graužikų.

Židikai– miestelisMažeikių rajone, prie kelioMažeikiai–Skuodas.Seniūnijosir seniūnaitijos centras.Urbanistikos paminklas. Čia nemažai kultūros paveldo objektų, paminklų, čia savo pėdsakus paliko rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Tad kviečiame pasivaikščioti po Židikus, prisiminti jų istoriją, pamąstyti apie dabartį, aplankyti Šatrijos Raganos kapą-koplyčią.

    Viena iš grožio paslaugų yra manikiūras ir pedikiūras. Manikiūras ir pedikiūras (kai karpomos nagų odelės) – tai A kategorijos paslauga, kurią teikiant pažeidžiama oda arba gleivinė ir instrumentas užteršiamas krauju arba kitais kūno skysčiais. Šiai grožio paslaugai labai svarbu, kad paslauga būtų suteikta saugiai ir prisilaikant visų sveikatos saugos reikalavimų.

Europos Sąjunga (ES) šiuo metu patiria spaudimą iš populistų, Rusijos ir „Islamo valstybės“ grupuotės, kurie nori sukurti baimės ir chaoso atmosferą, sako Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius.

Interviu BNS pareigūnas teigė, kad dėl naujų grėsmių ir geopolitinės situacijos ES artimiausiais metais turės stiprinti savo gynybą.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti vaikų literatūros kūrinius, kritikos darbus, vaikų literatūros ir skaitymo populiarinimo projektus Vaikų literatūros premijai gauti.
Premijos tikslas – skatinti Lietuvos rašytojus kurti vaikams skirtas knygas, įvertinti švietimo, visuomeninių ar privačių įstaigų bei asmenų indėlį populiarinant vaikų literatūrą ir knygų skaitymą.

Neseniai teko apsilankyti vieno, ne itin žinomo, bet garbingo Lietuvos piliečio kataliko laidotuvėse. Taip, taip laidotuvėse! Gal jums, skaitytojau, atrodo kad niekada nemirsite, todėl tarsi nepadoru kalbėti apie mirtį, ir dar viešai? Mirsite, dar ir kaip mirsite! Taigi, apie mirtį ir laidotuves galvoti ir kalbėti reikia, tiesiog būtina!

Odos ląstelės, kosmetikos likučiai ir nešvarumai, likę ant jūsų telefono, gali daug papasakoti apie jūsų gyvenimo būdą ir vieną dieną gali tapti vienu iš „pirštų atspaudų“, kurie tiriami atliekant baudžiamuosius tyrimus, sako mokslininkai.

Nuotraukos prie žydinčių sakurų, triukšmingo vakarėlio akimirkos, tobula šypsena į jūrą besileidžiančios saulės fone, viena šukuosena, kita, ryškiai raudonos lūpos, paskui – oranžinės, kabantys auskarai vienokie, kitokie, kadras lovoje, dar vienas – tualete. Technologijos šiandien vystosi taip greitai, kad fotografuotis tapo įprastu dalyku. Mėginimų gali būti ir milijonas, kol išeis vienintelė, galinti patenkinti tobulos nuotraukos godulį. O paskui – „like“, „like“ socialiniuose tinkluose. Vadinamosios asmenukės („selfie“) yra nauja mada, būdas dalintis patirtimi. Su gydytoja psichoterapeute Tamara Kuntelija-Plieske kalbamės apie tai, kada asmenukės – tik smagus žaidimas, o kada jos pradeda kelti grėsmę realiam gyvenimui.