Tam, kad tikrai pažintumei naują šalį ar vietovę, apie kurią galbūt esi girdėjęs tik iš kelionių žurnalų ar pasakojimų, neužtenka keleto dienų ar net ilgų atostogų. Net ir nusiėmus turisto kepurę bei įsimaišius į vietinių kasdienį gyvenimo ritmą, keliautojo akis tesugers dalį neatrastos vietos grožio. Jeigu jis bus akylas, galbūt jam pasiseks apčiuopti vietovės dvasią, tačiau namo jis grįš, kaip ir kaskart, surinkęs įspūdžius ir prisiminimus kaip pabirus trupinius. Visgi svarbiausia, jog jis bus turėjęs galimybę pajusti naujos, keistos vietovės savastį, kad ir kaip toli ar arti jo namų ji būtų. Štai tokios mintys mane dar lėktuve apėmė grįžtant iš trumpos kelionės po Hagą. Prieš keletą mėnesių į Olandiją vykau ne kaip turistė. Tačiau pasirūpinusi kitais reikalais buvau pasiryžusi skirti laiko atradimams naujame mieste, kuriame tuomet lankiausi pirmą kartą. Ilgi pasivaikščiojimai ir geriausi bičiuliai – žemėlapis bei fotoaparatas abiejose rankose, štai kaip aš atradau Hagą, Olandijos antrąją sostinę.
Traukinyje, tarp dviejų sostinių
Išsilaipinusi Amsterdamo Schipholio oro uoste, netrukus sėdau į traukinį, vykstantį į šalies vakarus, Pietų Olandijos provinciją, kurios centre buvo mano kelionės tikslas – Hagos miestas. Peizažas, atsiveriantis pro traukinio langus, iš tiesų priminė oro uoste pardavinėjamų atvirukų apie Olandiją vaizdus: lėtai besisukantys malūnai, vandens kanalai, laukuose besiganančios karvės, tulpių pievos, nedideli gyvenamieji pastatai, susigretinę vienas prie kito, dviračiai kiekvienoje gatvelėje. Galbūt tik rudeniška saulė išdavė, jog vaizdas pro langą realus. Regis, lauktuvės namiškiams pasitvirtins, net jei išsiduosiu, jog oranžines klumpes dėvinčių olandų taip ir nepamačiau.
Traukiniui riedant į šalies gilumą, teko dar kartą prisiminti, jog Nyderlandai gali didžiuotis dviem sostinėmis. Nors Amsterdamas yra oficiali Nyderlandų karalystės sostinė, Haga – tai šios šalies vykdomosios valdžios sostinė. Būtent čia posėdžiauja Pirmieji ir Antrieji rūmai, sudarantys Nyderlandų parlamentą. Bandžiau prisiminti, ką esu skaičiusi apie Hagą. Haga olandams žinoma kaip „Karališkasis miestas prie jūros“ ir vadinamas „rezidenciniu miestu“. Arba bent taip ji pristatoma užsienio turistams. Tačiau vietiniai gyventojai Hagą dar vadina ‘s-Gravenhage, kas verčiant pažodžiui skamba kaip „kunigaikščio tvora“.
Kadaise šiose miškų apsuptose apylinkėse mėgdavo medžioti Olandijos aukštuomenės nariai. Apsistodami prie tvenkinio, šiandien žinomo kaip Hofjiver, esančio Hagos centre, 13-ame amžiuje Olandijos kunigaikštis ir Šv. Romos imperijos imperatorius Vilhelmas II pastatė Binnenhof, arba dabartinius parlamento rūmus. Haga netrukus tapo administraciniu Olandijos kunigaikštystės centru. Vėlesniais šimtmečiais Haga buvo žinoma kaip kaimavietė, vardu Die Haghe, kol Nyderlandų karalius Luji Napoleonas 1806 m. Hagą paskelbė „trečiuoju karalystės miestu“. Ilgainiui Haga tapo žinoma kaip „Karališkoji rezidencija“, tuo tarpu Amsterdamas, kaip ir numatyta Nyderlandų konstitucijoje, liko valstybės sostine. Taigi kadaise buvęs tik nedideliu kaimo nameliu prie tvenkinio, miestas išaugo iki sostinės statuso ir pradėjo puoselėti savo, kaip tarptautinio miesto, reputaciją.
Kelionė traukiniu iki Hagos truko neilgai, su daugybe sustojimų ir dar daugiau besikeičiančių pakeleivių veidų, ji truko 58 min. Atsivertusi turistinį lankstinuką, pasidomėjau statistika: Haga (Den Haag) yra trečias pagal dydį, po Amsterdamo ir Roterdamo, Olandijos miestas. Namai 500 tūkst. šio miesto gyventojų. Amsterdamas tėra 66 km atstumu nuo Hagos, o Roterdamas – 27 km. Taigi pasiekti bet kurį šalies tašką iš Hagos tikrai nesunku šioje kompaktiškoje valstybėje. Kaip teko girdėti, „studentų miestu“ pramintą Leideną, kurį pravažiavome pakeliui, sparčiu tempu su dviračiu nuo Hagos galima pasiekti per 1 val. Belipdama iš traukinio svarsčiau, kokią Hagą pamatysiu. Ar, kaip buvo girdėta, rezidencijos pastatų, užsienio šalių atstovybių, tarptautinių teismo institucijų nusėtą rūstų, oficialų miestą? Ar ramų, nedidelį olandišką miestelį Šiaurės jūros pakrantėje?
Haga, taikos ir teisingumo miestas
Haga pristatoma kaip taikos ir teisingumo miestas par excellence. Taigi jau pirmosiomis savo viešnagės dienomis nusprendžiau pasižvalgyti po orientyrais tapusius garsiausius miesto statinius. Daugeliui Haga žinoma dėl čia įsikūrusio Tarptautinio baudžiamojo teismo. Tačiau atvykusi į Hagą pirmiausia nusprendžiau pasižvalgyti po Het Vredespaleis, arba Taikos rūmus. Tai veikiausiai vienas labiausiai fotografuojamų neorenesansinio stiliaus pastatų visame mieste. Pasaulinės taikos idealų 19-ojo amžiaus pabaigoje vedami olandai, bendradarbiaudami su įvairiomis šalimis iš viso pasaulio, užbaigė Taikos rūmų statinį su sodais 1913 m. Šiandien rūmuose įsikūrę Tarptautinis Teisingumo Teismas, Nuolatinis Arbitražo Teismas, Taikos rūmų biblioteka bei Hagos tarptautinės teisės akademija. Beje, būdama Tarptautinio Teisingumo Teismo namais, Haga yra vienintelis miestas be Niujorko, kuriame įsikūręs pagrindinis Jungtinių Tautų Organizacijos padalinys. Prie pat įėjimo į rūmus dega Amžinoji taikos ugnis. Šalimais taip pat stovi paminklas su inskripcija „Tegu visi randa taiką“, apsuptas „Pasaulio taikos taku“, paženklintu akmenimis su 196-ies šalių istorija, pvz., vienas jų buvo išimtas iš Berlyno sienos, kitas – iš Robbeno salos, kurioje kalėjo Nelsonas Mandela. Lankytojai viduje muziejaus gali išvysti įspūdingą interaktyvią ekspoziciją apie karą ir taiką. Nuo Taikos rūmų nesunku pasiekti ir Lietuvos ambasadą. Bene kiekvienoje gatvėje plazda kurios nors pasaulio šalies vėliava virš jos atstovybės pastato.
Kita stotelė – Het Binnenhof (Vidiniai rūmai), arba Nyderlandų parlamentas, esantis pačiame Hagos miesto centre, apsuptas tvenkinio ir tarsi išnyrantis iš vandens su savo neogotikiniu fontanu. Tai olandų parlamento, Staten Generaal, susitikimų vieta nuo 1446 m. Tad nuo seniausių laikų visi politiniai sprendimai ir problemos buvo ir yra sprendžiami būtent čia. Lankytojai čia gali pamatyti Ridderzaal (riterių salė), taip pat ir sostą, nuo kurio kasmet karalius Vilhelmas Aleksandras sako savo karališkąją kalbą Princo dieną, bei Pirmųjų arba Antrųjų rūmų sales. Žemė, ant kurios stovi statinys, buvo nupirkta kunigaikščio Floris IV 1229 m., kur jis pasistatė savo rūmus, prie pat minėtojo tvenkinio Hofvijver, arba „rūmų tvenkinio“. Vėliau buvo pastatyta daugiau grandiozinių priestatų tokių kaip riterių salė. Viename iš pilonų, žinomų kaip het Torentje (mažasis bokštas) nuo 1982 m. yra Olandijos Ministro Pirmininko kabinetas.
Viešint Hagoje, negalima neaplankyti ir Paleis Noordeinde, arba Karališkųjų rūmų. Palyginti su kitais Europos karališkaisiais rūmais, šis gali pasirodyti gan kuklus, tačiau šiandien pasižymi puikia vieta prie judriausių Hagos apsipirkimo gatvių: apsuptas antikvariatų, meno galerijų, kavinių ir restoranų, ir madingiausių prekių ženklų parduotuvių bei nedidelių butikų. 1815 m. rūmai buvo restauruoti ir naudojami kaip Karaliaus Vilhelmo I rezidencija. Šiandien karalius Vilhelmas Aleksandras bei jo patikėtiniai dirba būtent šių rūmų patalpose. Todėl rūmai nėra atidaryti publikai, kadangi tebėra naudojami. Kaip ir būdinga karališkiesiems rūmams, Noordeinde pasižymi nuostabiu sodu ir karališkosiomis arklidėmis. Šis sodas buvo atiduotas Hagos savivaldybei 20-ajame amžiuje ir dabar yra populiarus parkas vietiniams gyventojams bei atvykėliams.
Taip bevaikštinėjant po miestą, kurį, atrodo, nesunkiai galima būtų apeiti pėsčiomis, prabėgo pirmosios mano kelios dienos Hagoje. Negalėjau nepajausti, kokia ramuma dvelkia šis miestas net ir įtempčiausiomis darbo valandomis. Po darbų vietiniai gyventojai vakaroja abipus gatvių įsikūrusiuose restoranuose arba apsiperka, tačiau jau 22 val. vakaro, šiose gatvėse nebesutiksi nė vieno praeivio ar automobilio. Idilišką miesto vaizdinį sudrumsti gali tik visur aplinkui zujantys dviračiai, mat bent po vieną, atrodo, turi kiekvienas Hagos gyventojas.
Kultūrinis gyvenimas Hagoje
Kadangi buvau apsistojusi pačiame Hagos centre, Archipelbuurt rajone, viename seniausių miesto kvartalų, negalėjau nepajausti čia pro namų sijas ir langus prasismelkiančios istorijos. Dar ir dabar didžiausią įspūdį man paliko išsaugoti senoviniai autentiški namų fasadai bei interjerai, kurių olandai nekeičia naujais stikliniais pastatais, o restauruoja ir puoselėja. Bevaikštinėjant ir grožintis gyvenamųjų namų architektūra galima praleisti visą dieną. Tarp senovinių, beveik du šimtmečius menančių, namų šen bei ten, galima rasti naujoviškų, daugiausia biurams ir vyriausybinėms organizacijoms skirtų pastatų, tokių kaip Hagos rotušė, tačiau patys Hagos gyventojai renkasi gyventi būtent šiuose senoviniuose nuolat restauruojamuose nameliuose su aukštomis lubomis, sunkiomis durimis, nedideliais langais ir medinėmis grindimis.
Vienas iš mano viešnagės Hagoje tikslų, žinoma, buvo ir apsilankyti muziejuose. Pirmasis sąraše – Mauritshuis, įsikūręs įstabiame 17 amžiaus pastate, kuris kadaise veikė kaip rezidencija ir viešbutis aukšto rango miesto svečiams. Šis muziejus skirtas 17 ir 18 amžių olandų tapybos darbams eksponuoti. Tarp 800 meno kūrinių galima pamatyti ir žymiausiojo olandų tapytojo Vermeerio portretą „Mergina su perlo auskaru“ , kartu su Rembrandt'o, Jan Steeno ir kt. menininkų kūriniais, menančiais olandų tapybos aukso amžių. Netoliese įsikūręs kitas vertas dėmesio muziejus, skirtas garsiam olandų grafikos menininkui M. C. Escheriui. Museum Escher in het Paleis – tai nuolatinė šio menininko darbų ekspozicija. Muziejaus kūrinių kolekcija įkurdinta čia kadaise buvusiuose karališkuosiuose Žiemos rūmuose. Mauritso Cornelio Escherio (1898–1972) darbai prasilenkia su realybe, menininkas piešė neįmanomas situacijas ir pasižymėjo iliuzinėmis scenomis, tarsi kviesdamas žiūrovus į savo vidinį pasaulį. Viename garsiausių jo kūrinių, pavadinimu „Krioklys“, vanduo bėga aukštyn į kalną. Kituose – paukščiai virsta žuvimis, o žmogiškosios figūros be sustojimo laipioja aukštyn ir žemyn laiptais tame pačiame kieme. Muziejaus ekspozicija apima M. C. Escherio unikalius darbus kartu su biografine medžiaga – nuotraukomis, laiškais ir darbų juodraščiais.
Dar vienas unikalus objektas – Gemeentemuseum Den Haag (Hagos savivaldybės muziejus), skirtas tikriems modernaus meno mėgėjams. Čia įsikūrusi Karališkoji dailės akademija, taip pat veikia daugybė dailės ekspozicijų su pasaulinio rango meno kūrinių kolekcijomis. Nuolatinė ekspozicija apima modernios dailės, mados, muzikos, dekoratyvinės dailės kolekcijas bei spaudos kambarį su daugybe spaudinių ir plakatų. Muziejus turi didžiausią Mondriaano darbų kolekciją pasaulyje. Taip pat eksponuojami Monet, Picasso, Schiele, Kandinsky, Cezanne, Van Gogho ir kitų menininkų darbai. Taigi taip per dailės kūrinius, pastato architektūrą, interjero dizainą galima stebėti visą modernaus meno istoriją. Kaip skelbiama, pats muziejus, pradėjęs veikti 1935 m., yra šiuolaikinės architektūros nuopelnas. Muziejaus pastatą Art Deco stiliumi suprojektavo olandų architektas H. P. Berlage. Visgi man asmeniškai šis pastatas pasirodė kiek blankokas.
Šiek tiek toliau pavažiavus į Hagos vakarus pajūrio link, galima atrasti Madurodamo muziejų po atviru dangumi. Madurodamas – tai miniatiūrinė fiktyvaus olandų miesto ekspozicija. Čia per porą valandų galima pamatyti viską, kas jau yra tapę Olandijos simboliais: namelius prie kanalų, tulpių laukus, sūrių prekyvietes, klumpių gamyklas, malūnus, Hagos Taikos rūmus ir t. t. Madurodamas padalintas į tris temines sritis: StedenRijk, WaterRijk ir VindingRijk. StedenRijk galima išvysti pačius gražiausius pastatus iš senųjų Olandijos miestų. WaterRijk apima „vandens kaip draugo ir priešo“ koncepciją. VindingRijk pristato „Olandiją kaip įkvėpimo šaltinį pasauliui“ per architektūrą, inovacijas, sporto pasiekimus ir kt. Taigi šis miniatiūrinis miestas atskleidžia olandiškąsias istorijas per multimedijas ir daugybę interaktyvių instaliacijų, pavyzdžiui, galima pačiam pakrauti konteinerius į krovininį laivą Roterdamo uoste, leisti lėktuvui pakilti Schipholio oro uoste arba patiekti gėlių puokštę gėlių aukcione.
O štai visai netikėtai, bevaikštinėjant Hagos gatvėmis vieną sekmadienio popietę, teko atrasti ir spalvingą sendaikčių mugę, vadinamą Haags Montmartre (Hagos Monmartras). Vintažo, antikvarinių daiktų ir dailės dirbinių prisotintas turgelis, menantis apie vieną garsiųjų Paryžiaus rajonų, po atviru dangumi veikia čia visą savaitgalį nuo pat gegužės mėn. kasmet. Sendaikčių mugę lanko tiek kolekcininkai ir prekybininkai, tiek eiliniai Hagos gyventojai, turgus ypač pamėgtas šeimų. Nors ir su aliuzijomis į Prancūziją, visgi turgus savo prekių įvairove liudija apie įvairius pasaulio kraštus – čia įsigyti galima nuo 19 a. Anglijos uniformų iki senovinių dirbinių iš Pietryčių Azijos. Tiesa, ne viskas yra pigu.
Mano viešnagei Hagoje einant į pabaigą, neatsispyriau pagundai išvysti ir pajūrį. Haga gali didžiuotis 11 km pajūrio ruožu ir dviem pajūrio poilsiavietėmis – Scheveningen ir Kijkduin, kurias nuo miesto centro viešuoju transportu galima pasiekti per 10–15 min. Scheveningenas paliko puikų įspūdį: plati pasivaikščiojimų alėja, besidriekianti į abi puses nuo penkių žvaigždučių viešbučio Kurhaus, apžvalgos ratas virš Scheveningeno prieplaukos, daugybė kavinių ir suvenyrų krautuvėlių. Tad, besikraunant daiktus į lagaminą kelionei namo, jau žinojau atsakymą į traukinyje išsikeltą klausimą: atradau Hagą visokeriopai.
Rūta BURBAITĖ
Asmeninio archyvo nuotraukos
