Židikai– miestelisMažeikių rajone, prie kelioMažeikiai–Skuodas.Seniūnijosir seniūnaitijos centras.Urbanistikos paminklas. Čia nemažai kultūros paveldo objektų, paminklų, čia savo pėdsakus paliko rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Tad kviečiame pasivaikščioti po Židikus, prisiminti jų istoriją, pamąstyti apie dabartį, aplankyti Šatrijos Raganos kapą-koplyčią.
Pavadinimo kilmė
Pasak legendos, senovėje ponas Tiškevičius čia turėjęs didžiulius sodus, kurie pavasarį būdavę baltut baltutėliai, o rudenį vaisiaus nenešę, todėl žmonės ir kalbėję, kad – žyd dyka.
Kitame padavime sakoma, kad Židikų miestelis seniau buvo ten, kur dabar yra Senmiestės kaimas. Čia ir šiandien dar yra vieta, kurioje matosi labai senų trobesių pamatų griuvėsiai, akmenys ir senkapiai. Pasak padavimo, čia senovėje buvo nemažas miestas ir graži katalikų bažnyčia. Švedų karo metais miestas buvo sugriautas ir sudegintas. Švedams miestą puolant, vietos ir apylinkės žmonės rinkosi į bažnyčią melstis, kad Dievas atitolintų didelę žmonijos rykštę – karą. Per pamaldas švedai užbarikadavo bažnyčios duris ir ją padegė, kurioje žuvo labai daug žmonių. Maža dalis žmonių iš bažnyčios pabėgo. Tarp jų ir tos bažnyčios klebonas. Švedai bėgančius iš bažnyčios žmones žudė, o kunigui, bėgančiam į mišką, nukirto galvą. Toji vieta, kurioje įvyko ši žmogžudystė, buvo labai gražiai žydinti. Tarp gražiausių pievos žiedų žmonės radę kunigo lavoną.
Prietaringi gyventojai bijojo statytis namus švedų sugriauto miesto vietoje. Jie pradėjo statydintis toje vietoje, kur buvo radę kunigo lavoną. Miestui plečiantis, čia pat augęs miškas buvo kertamas ir statomi nauji trobesiai. Tat po kiek laiko vietoj miško atsirado naujas miestelis, pavadintas Židikais. Šiuo vardu naujas miestas buvo pavadintas prisiminus kunigą, kuris baigė savo gyvenimą tarp žydinčių pievos gėlių.
Židikų dvaras
Kaip teigiama Mažeikių krašto enciklopedijoje, Židikai įkurti 1568 m. vykdant valakų reformą. Iš pradžių kaimas priklausė Skuodo rajonui, o 1568 m. Skuodo grafystė, o kartu ir Židikai padovanoti Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui, tačiau 1596 m. J. K. Chodkevičiui už skolas Žemaičių vyskupystės kapitulai teko užstatyti kelis miestelius, tarp jų buvo ir Židikai.
Židikų dvaras minimas 1566 m. karaliaus revizoriaus Žermaičių žemėje Stanislovo Beinarto revizijos Grūstės valsčiuje akte. Buvo įsteigtas iki 1595 m. dabartinėsSenmiestėskaimo teritorijoje. 1697 m.dvaras buvo G. A. Oginskio apiplėštas. Tikėtina, kad dvaro pastatai buvo sudeginti, nes 1704 m. pastatyti nauji. Nuo 1781 m. Židikų dvaras atiteko Gelgaudamas, vėliau kitiems savininkams. 1905 m. Židikų dvaro savininke tapo Marija Puslovskytė (buvo ištekėjusi už Aleksandro Tiškevičiaus). 1926 m. Židikų dvaras pradėtas dalinti. Vykdant Žemės reformos įstatymą, 1926 m. kovo 22 d. surašytas perėmimo aktas, kuriuo visa Židikų dvaro žemė (644,6 ha) su jai priklausančiu nekilnuojamuoju turtu atiteko valstybės nuosavybėn. Kartu buvo surašyti 22 nusavinti pastatai. Dalis jų buvo palikta naujakuriams arba parduoti nusigriovimui iš varžytinių. Dvaro ūkvedė buvo Visockienė.
1614 m. į Židikus atsikraustė Kražių jėzuitai. Architektūros istorikas A. Miškinis nurodo penkis 1614 m. surašytus Židikų inventorius. Tiktai viename iš jų senoji Židikų gyvenvietė vadinama miestu, o naujoji (dabartinis miestelis) – kaimu. Nuo tų pačių metų Židikų gyventojų prievolės buvo skirtos Kražių kolegijos išlaikymui. Dėl to, jog Židikai buvo ganėtinai nutolę nuo Kražių, dvaras neturėjo arimų, kuriuos apdirbtų lažiniai valstiečiai. Tai reiškia, jog Židikų dvaras praktiškai netiekdavo kolegijai maisto produktų. Valstiečiai mokėjo činšo mokestį.
Pastatytos bažnyčios
Mažeikių krašto enciklopedijoje informuojama, jog Kražių kolegijos direktorius Kristupas Timinskis 1636 m. pastatė pirmąją bažnyčią Židikuose, kuri buvo Sedos, vėliau Pikelių parapijos filija. Manoma, jog ji buvo pastatyta senajame kaime. 1659 m. gegužės 18 d. ties Židikais įvyko švedų ir lietuvių mūšis. Švedai Židikus apiplėšė ir sudegino.
Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du dvasinius patarnavimus teikę kunigai jėzuitai. Apie 1688 m. Naujuosiuose Židikuose, A. Miškinio nuomone, buvo pastatyta nauja bažnyčia. 1682 m. gegužės 12 d. Židikams buvo suteikta savaitinio turgaus ketvirtadieniais privilegija. Naujoji Židikų dalis oficialiai tapo miesteliu, o Senmiestė pradėta vadinti kaimu.
Apsigyveno žydai
Nuo XVIII a. vidurio į miestelį pradėjo keltis žydai. 1765 m. surašytos septynios žydų šeimos. 1789 m. birželio 24 d. Žemaičių vyskupas Steponas Giedraitis išleido privilegiją, kuria leido žydams statyti sinagogą ir turėti kapines. Medinė sinagoga buvo pastatyta šiaurinėje miestelio dalyje prie vieno skersgatvio.
1780 m. Židikuose buvo įsteigta muitinė, kuri kontroliavo pasienio ruožą nuo beveik Lenkimų iki Žeimelio. Jai priklausė skyriai Skuode, Margininkuose, Žagarėje ir Žeimelyje. Muitinė panaikinta po Žemaitijos įjungimo į Rusijos imperijos sudėtį.
Įkurtos įstaigos
1861 m. naikinant baudžiavą buvo įsteigti nauji administraciniai teritoriniai vienetei - valsčiai. Vieną valsčių sudarė kelios seniūnijos. Židikų valsčiuje 1885 m. buvo šešios seniūnijos.
Pirmoji parapinė mokykla Židikuose paminėta 1804 m., joje mokėsi 7 berniukai, 1815 m. – 26 berniukai ir 7 mergaitės. Po 1863 m. sukilimo visos parapinės mokyklos buvo uždraustos, Židikų mokykla ne išimtis. 1865 m. miestelyje veiklą pradėjo valdinė pradžios mokykla – tai pirmoji mokykla Mažeikių rajone.
Apie 1873 m. Židikams vėl leista turėti turgų. Be katalikų bažnyčios ir koplyčios, 1885 m. miestelyje taip pat buvo žydų sinagoga, valsčiaus valdybos įstaiga, prieglauda, 14 krautuvių, 3 odos dirbimo dirbtuvėlės, 1879 m. įsteigta skolinimo-taupymo draugija (panašaus tipo draugijos veikė tik Plungėje ir Telšiuose). 1886–1889 m. veikė pagalbinė telegrafo stotis, 1890 m. įsteigta privati Levo Ucechovskio kaimo tipo vaistinė. Apie 1898 m. įkurta rusiškų knygų skaitykla, tačiau didelio populiarumo ji nesulaukė, nes tik nedaugelis židikiškių mokėjo skaityti rusiškai, be to, siekė priešintis rusinimui.
Nuo 1913 m. balandžio 16 d. miestelyje atidarytas pašto telegrafo skyrius. Prie šio skyriaus tais pačiai metais pradėjo veikti valstybės taupomoji kasa. 1914 m. pr. gubernatoriui paduotas prašymas įsteigti Židikuose vartotojų draugijos kratuvę, perimant prekybą iš žydų. 1914 m. miestelyje buvo valsčiaus namas, pradinė valsčiaus mokykla, bankas, pašto skyrius, Beresnevičiaus vaistinė, monopolis, keturios alinės . Iki 1915 m. Židikuose, be bažnyčios, jau buvo dviaukštis mūrinis namas.
Okupacija ir tarpukaris
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui apie 1915 m. gegužės 8 d. vokiečiai jau buvo netoli Židikų. Maždaug tuo laiku iš Židikų ir aplinkinių apylinkių išvaryti žydai. Po okupacijos Židikai buvo priskirti naujai sudarytai Sedos apskričiai. Buvusiuose valsčiuose šeimininkavo vokiečių žandarai. Židikiškius slėgė arklių ir kitokios rekvizicijos. 1918 m. sausio 5 d. Židikuose atidaryta oficiali pradžios mokykla.
Pasibaigus karui jaunai Lietuvos valstybei kilo bolševikų grėsmė, tačiau netrukus bolševikų pastangos prisijungti prie Rusijos galutinai žlugo.
1920 m. Židikuose įsteigtas šv. Vincento Pauliečio draugijos globos skyrius. Tais pačiais metais skyriaus vardu pradėjo veikti senelių prieglauda. Nuo 1921 m. pradėjo dirbti ambulatorija.
Tarpukariu miestelyje buvo keliolika parduotuvių, žydų liaudies bankas, smulkaus kredito draugija, Blaivybės draugija. Taip pat keturių komplektų pradžios mokykla, sveikatos punktas su daktaru ir felčeriu, pavasarininkų bibliotekėlė, parapijos išlaikoma vargšų prieglauda, elektros jėgainė, rajono agronomas, pieno nugriebimo punktas, lentpjūvė, šaulių gaisrininkų komanda, vilnų karšykla, kooperatyvas, VII eilės pašto telegrafo įstaiga.
Kultūrinis gyvenimas
Kaip rašoma Mažeikių krašto enciklopedijoje, Židikuose veikė šaulių būrys, rūpinęsis ir kultūrine veikla. 1927 m. įsisteigė Lietuvių tautininkų sąjungos Židikų skyrius, o 1930 m. Jaunosios Lietuvos skyrius. Iki 1931 m. įsisteigė Vilniaus vadavimo sąjungos skyrius.
1928 m. vasario 16 d. mokyklos kieme atidengtas Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. 1930 m. pradėjo veikti privati elektros stotis. 1938 m. įsteigtas sveikatos punktas, 1939 m. veikti pradėjo valstybinė biblioteka. Jos pirmuoju vedėju tapo mokytojas J. Gudynas. 1939 m. rugpjūčio 7 d. naktį Židikų kooperatyvo patalpose kilo gaisras, persimetęs į šalią esančius pastatus. Nukentėjo didelė miestelio dalis, kuri iki 1945 m. taip ir liko neatstatyta.
Kultūrinį gyvenimą Židikuose ypač suaktyvino rašytoja M. Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, čia praleidusi 15 paskutinių savo gyvenimo metų. Rašytoja, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, vertėja, pedagogė, labdarė, nacionalinio judėjimo dalyvė gimė 1877 m. kovo 8 d. Ksavero Šiukštos dvarelyje, netoli Medingėnų esančiame Keturakių kaime. Pakrikštyta Medingėnų bažnyčioje.
Po Marijos gimimo jos tėvai Stanislava ir Anupras Pečkauskai su vaikais persikėlė gyventi į netoli Užvenčio buvusį A. Pečkausko paveldėtą Labūnavos dvarą. Čia prabėgo M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos vaikystė.
Züricho ir Fribourgo universitetuose rašytoja kaip laisva klausytoja studijavo etiką ir pedagogiką. 1907 m. grįžusi iš Šveicarijos, apsigyveno Šaukote, kur jos mama dirbo šeimininke Šaukoto klebonijoje pas kunigą Kazimierą Bukontą.
Nuo 1909 m. rudens iki 1915 m. dirbo Marijampolės progimnazijos vedėja. 1915 m. pradžioje progimnaziją perkėlus į Trakus, Marija keletą mėnesių gyveno ir mokytojavo Trakuose. Gimnaziją keliant į Mogiliovo guberniją, rašytoja nutarė likti Lietuvoje ir tais pačiais metais atvyko gyventi į Židikus, kur kartu su kunigu Kazimieru Bukontu gyveno ir jos mama Stanislava bei sesuo Sofija. Gyvendama Židikuose dažnai lankydavosi Kaune, Šiauliuose, Palangoje, Renavo dvare.
Kaip prozininkė debiutavo 1896 m. apsakymu „Margi paveikslėliai“. 1928 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas M. Pečkauskaitei jos penkiasdešimties metų sukakties proga suteikė Filosofijos Garbės Daktarės laipsnį. Ta pačia proga proga rašytoja buvo apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.
Židikuose gimė žymiausi rašytojos kūriniai: „Irkos tragedija“, „Sename dvare“, „Ant Uetelbergo“, „Mėlynoji mergelė“, „Kraitis“, „Pančiai“ ir kt. Čia gyvendama ji rengė spaudai savo „Raštus“ ir itin daug laiko bei jėgų skyrė labdarai, blaivybės judėjimo organizavimui, miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų švietimui, kultūrinei veiklai.
Mirė rašytoja 1930 m. liepos 24 d. Židikuose. Palaidota Židikų kapinėse, kur ilsisi ir jos mama, sesuo Sofija, kunigas K. Bukontas. Jų atminimas saugomas Šatrijos Raganos muziejuje, koplyčioje, kur palaidota rašytoja ir jos motina, o šalia koplyčios – sesers kapas. Memorialine lenta pažymėtas namas, kuriame gyveno M. Pečkauskaitė. Valstybės saugoma ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Sovietizacija
1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo sparti krašto sovietizacija. Židikuose pakeisti valsčiaus valdybos tarnautojai, uždraustos visos nekomunistinės organizacijos. Be komunistų partijos, suorganizuotos komjaunimo ir pionierių organizacijos. Židikų neaplenkė ir 1941 m. birželio 14 d. trėmimai.
Raudonoji Armija Židikus be didesnių kovų užėmė 1944 m. spalio 8 d. Miestelis nenukentėjo. Jau tų pačių metų gruodžio mėn. miestelyje buvo I Pabaltijo fronto užnugario apsaugos 33 pėstininkų pulko užkarda, suorganizuotas Židikų naikintojų būrys, o 1945 m. buvo įkurdinta Vidaus reikalų kariuomenės įgula. Židikų valsčiaus partizanai priklausė Lietuvos laisvės armijos Alkos rinktinei.
Po 1948 m. nacionalizuota kun. V. Martinkaus statyta dviejų aukštų klebonija, kuri paversta ligonine. 1950 m. akmenimis pradėtos grįsti gatvės, vasarą susprogdintas Nepriklausomybės paminklas. 1954 m. Židikų vidurinė mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą. 1956 m. buvusioje Blaivybės salėje įsikūrė kultūros namai, 1961 m. atidarytas lopšelis-darželis, 1963 m. kaip priestatas iškilo vidurinės mokyklos korpusas, 1967 m. pastatytas tipinis apylinkės tarybos pastatas, kuriame įsikūrė ir pašto įstaiga. 1969 m. pastatyti nauji kultūros namai, kuriuose įsikūrė ir kolūkio raštinė. 1969 m. Židikai paskelbti vietinės reikšmės urbanistikos paminklu.
Atgavus nepriklausomybę
Lietuvai atgavus nepriklausomybę daugelis įmonių buvo privatizuota. Netrukus dauguma privatizuotų objektų žlugo. Židikams pavyko išsaugoti kultūros namus, buvusioje kolūkio valdybos raštinėje įsikūrė biblioteka, Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas. 1995 m. miestelis vietoj apylinkės tapo seniūnijos centru. 1998 m. liepos 26 d. minint Židikų 430-ąsias įkūrimo metines įsteigta Židikiškių bendrija. 2007 m. gruodžio 22 d. Prezidento dekretu patvirtintas Židikų herbas. 2008 m. liepos 26 d. minint miestelio 440-ąsias įkūrimo metines pristatyta knyga-albumas „Židikai“, pirmą kartą nuskambėjo židikiškio kompozitoriaus J. Vaišvilos sukurtas Židikų himnas.
2016 m. liepos 5 d. prie Nepriklausomybės 10-mečio paminklo buvo atidengtos dvi 1919–1920 m. nepriklausomybės kovų Židikų valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierių atminimo lentos. Jas pašventino Židikų parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius. Ant vienos lentos yra 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų Židikų valsč. Vyties Kryžiaus kavalierių sąrašas, ant kitos – savanorių sąrašas.
