Medikai ir politikai skambina nerimo varpais: šalies jaunimo psichinė sveikata yra visiškai prasta. Atliktas reprezentatyvus jaunimo sveikatos tyrimas parodė, kad 40 proc. jaunų 15–29 metų Lietuvos žmonių būdingas savižudiškas elgesys. Tai reiškia, kad kas trečias šiai jaunimo grupei priskiriamas žmogus per 12 mėnesių galvojo apie savižudybę, kūrė planus arba bandė žudytis.

      Važiuojant iš Židikų į Pikelius, prieš pat Lūšę keliukas į kairę nuveda į visiškai kitokį pasaulį – prie Dautarų dvaro, kuris, naujųjų savininkų pastangomis, pradėjo antrą gyvenimą. Čia verda gyvenimas, vyksta įvairūs renginiai, lankosi svečiai ir džiaugiasi dvaro didybe, gražėjančia aplinka ir dvaro savininkų maloniu priėmimu.

Apie tai, kad jaunuolis, vos baigęs 10 klasių, vidurinį išsilavinimą gali įgyti kartu su specialybe didelė dalis visuomenės nežino, o kita – vis dar nusiteikusi skeptiškai. Vienu šūviu nušauti du zuikius ir išmokti amato siūlo Lietuvos profesinio mokymo įstaigos. Tačiau pasak karjeros konsultantės ir lektorės Daivos Šilienės, ši galimybė labiausia nepatraukli jaunuolių tėvams ir nepalankios nuostatos keičiasi per lėtai.

Skaitmeninės informacijos kiekiai sparčiai auga,  o sykiu su jais daugėja būdų asmeninę informaciją saugoti skaitmeninėje erdvėje. Tam tikra informacija, pavyzdžiui, sveikatos duomenimis, nuotraukomis, įvairiais asmeniniais ar verslo dokumentais žmonės retai kada nori dalintis su nepažįstamais sutiktais gatvėje – jie linkę juos saugoti. Tačiau internete šia informacija dalinamės nevaržomai – siunčiame el. laiškus su jautrias dokumentais, talpiname gyvenimo akimirkas internetinėse failų talpyklose, apsipirkinėjame el. parduotuvėse. Todėl nenuostabu, kad vis dažniau išgirstame apie programišių rengiamas atakas, užgrobiamą konfidencialią informaciją. Tad kokie iš tiesų pavojai mūsų tyko internete? Kaip apsaugoti savo asmeninę informaciją?

Albertas Einsteinas (Albertas Einšteinas) galbūt buvo tikras genijus fizikos pasaulyje, tačiau taip ir nesužinojo laimingos santuokos formulės, rodo „Christie's“ aukcione parduodami jo laiškai.

Trumpiausią metų naktį paprastai sutinkame po atviru dangumi. Tačiau ką daryti, kad mūsų apsilankymas gamtoje jai nesukeltų žalos, o mums paparčio žiedo netektų ieškoti tarp…šiukšlių? Pateikiame svarbiausius patarimus, ką reikėtų įsidėmėti Joninių savaitgalį leidžiant gamtoje.

Mokytis į Vilnių ji atvyko iš Klaipėdos, būdama 16 metų. Su mamos palaiminimu savarankišką gyvenimą pradėjusi Gabrielė Kulešovaitė pasirinko socialinio slaugytojo specialybę Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre. Mergina nemato sunkumų, derindama mokymąsi gimnazijos skyriuje, profesinio praktinio mokymo užsiėmimus bei pirmąjį darbą. Priešingai, jos darbštumas ir užsispyrimas atsipirko jau antraisiais studijų metais ­– Gabrielė tapo Nacionalinio profesinio meistriškumo konkurso nugalėtoja.

Filosofams svarbu ne žinoti, bet pažinti, ko nežinai. Jie nori sugriauti dabarties žmonių tikėjimą savo žinojimo pranašumu. Jiems nėra nieko blogesnio, kaip dabarties žmonių pasitikėjimas savo žinojimu. Šis pasitikėjimas savimi ir savo žiniomis yra pagrindinis dabartinių Lietuvos reformatorių trūkumas. Jie turi pagrįsto ir patikimo žinojimo sampratą, kurią bando primesti tikrovei. Vyksta nesibaigiantis tikrovės prievartavimas dėl nežinia kieno sugalvotų taisyklių. Reformatoriai taip stipriai tiki savo misija, kad tam tikru momentu reformos tampa svarbesnės už žmogų. Jeigu lietuviai emigruoja iš Lietuvos – sakoma, kad nebuvo reformų. Tam, kad lietuviai neemigruotų iš Lietuvos, reikalingos reformos. Jeigu lietuviai nežino, kokių reformų reikia, reikalinga jų pažinimo reforma. Jeigu jie žino per daug, būtinai reikia atlikti jų perteklinio žinojimo reformą. Sąjūdžio laikais lietuviai norėjo laisvos Lietuvos. Šiandien jų gyvenimas pajungtas reformoms. Jeigu Sąjūdžio laikais kas nors būtų pasakęs, kad reformos yra svarbesnės už Lietuvą, tai būtų suvokta kaip išdavystė. Šiandien reformatoriai mano, kad jų reformoms labiausiai trukdo Lietuva, jos žmonių įpročiai ir prisirišimai. Tegul prasmenga Lietuva ir lietuviai, tegyvuoja puikusis reformų pasaulis.

Rudenį teko kalbėtis su jaunuoliu apie meilę. Vaikinas: „Žinok, bus šalta žiema.“ Ses. Juozapa: „Kodėl?“ Vaikinas: „Nes mokykloj visi poruojasi, na, kad šilčiau būtų...“ Aišku... Vaikinas: „Žinok, bus tikrai šalta žiema.“ Ses. Juozapa: „Kodėl?..“ Vaikinas: „Net prie manęs visos limpa...“ 

      Prieš 76-erius metus, pirmosiomis karo dienomis, Lietuvoje įsiplieskė Birželio sukilimas. Tai buvo unikalus ir didvyriškas Lietuvos naujosios istorijos įvykis, kai vienu metu visoje Lietuvoje pasipriešinta sovietiniam okupantui. Sukilimas nuvilnijo ir per Mažeikių apskritį. Ypač aktyviai sukilėliai veikė Lūšėje.  

Gavote kvietimą į artimų draugų vestuves, kuriame, be kitų šventės detalių, subtilia forma užsiminta, jog su dovana persistengti nereikėtų: užtenka, jog ši tilptų…vokelyje. Senesnės kartos asmenys tokį tiesmukišką gestą gali palaikyti akiplėšišku, tačiau šiuolaikinės vestuvių tendencijos byloja, jog normalu ne tik nešti pinigines dovanas jaunavedžiams, bet ir svečius apie tai informuoti iš anksto. Dėl kokių priežasčių grynieji pinigai tapo tokia patrauklia vestuvinės dovanos forma bei kaip galima šiuos originaliau įpakuoti?

2010 m. ES valstybės narės įsipareigojo iki 2020-ųjų sumažinti skurstančiųjų skaičių 20 mln. – nuo 120 iki 100 mln. Pastebėta, kad kol kas vyksta atvirkščias procesas – skurstančiųjų skaičius jau išaugo 24 mln. Apie skurdo keliamas problemas bei valstybės vaidmenį, mažinant socialinę atskirtį visuomenėje, kalbamės su socialinių mokslų daktaru, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėju prof. Romu Lazutka. 

Bemaž prieš mėnesį Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ Kęstas Kirtiklis skaitė komentarą, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Pats komentaras neblogas, bet pyktelėjau dėl to, kad neišpildytas iki galo. Jis primena istoriją – kas drausta, ir iš dalies – kaip su tuo kovota. Kelia pagrįstų klausimų dėl dabartinio lietuvio žinių apie XIX a. pabaigos istoriją: ar tūlas lietuvis gali pasakyti, kokios knygos tuomet gabentos be „Aušros“ ir „Varpo“?

Prahos senamiestyje prie Parako bokšto saksofonistas vinguriavo „Summertime“, ir į galvą neatėjo jokia kita mintis kaip – „Europa!“

O ką kita galėjo pagalvoti tarybinis studentas, šlovingosios šalies sistemos išleistas į pirmąjį užsienį?

Tiranozaurai (Tyrannosaurus rex) buvo ne plunksnuoti, o žvynuoti, rodo naujas tyrimas, kurio išvados, gelbstinčios šio nuožmaus žudiko reputaciją, buvo paskelbtos trečiadienį.

2016-ųjų Metų verstine knyga skaitytojai išrinko libaniečių kilmės rašytojo Amino Maaloufo (Amino Malufo) romaną „Pasiklydę“. Ekspertų atrinktame penketuke - ir Nobelio premijos laureatų knygos: Gunterio Grasso (Giunterio Graso) autobiografija, Tomaso Transtromerio (Transtriomerio) poezija ir prisiminimai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad kasmet Kauno apskrityje nuo gyvūnų nukenčia apie 1,2 tūkst. asmenų, iš kurių trečdalis vaikai, palikti be priežiūros su gyvūnais. Net pusė gyventojų apkandžiojami, apdraskomi ar kitaip sužalojami žinomų sveikų savo, draugų, kaimynų ar giminaičių augintinių, o jų stebėjimas perduodamas veterinarijos specialistams. Dažniausiai gyventojai nukenčia nuo šunų ir kačių. Apie 70 proc. gyventojų nukenčia nuo gyvūnų pažeidus Gyvūnų laikymo taisykles, netinkamai elgiantis su jais (norint juos uždaryti, vežti, prausti ar nepatogiai nešant, tempiant) ar praradus atsargumo jausmą (glostant svetimą šunį, atėjus į svečius, ėdant ir pan.).

Reikia daug laiko, kad visuomenė, tėvai pakeistų požiūrį į fizines bausmes, ir smurtas prieš vaikus nebūtų toleruojamas, sako Švedijos Upsalos universiteto kviestinis profesorius Staffanas Jansonas.

Ar tikrai lietuviai išgeria daugiausiai pasaulyje? Šis klausimas per pastarąsias dvi savaites sukėlė daug ginčų. Įvairios nuomonės išsakomos tuo metu, kai Seime ketinama balsuoti dėl priemonių, kuriomis siekiama sumažinti vidutinį per metus lietuvių suvartojamo alkoholio kiekį ir susijusią sveikatos ir socialinę naštą, kuri, kaip bebūtų matuojama, yra labai didelė ir didžia dalimi išvengiama.

Istorikai nemėgsta diskutuoti apie tai, kas būtų, jeigu būtų. Politikai, ypač tie, kurie bando nuspėti ateitį, neretai ateities prognozėms pasitelkia vienus ar kitus jau buvusius įvykius, vienų ar kitų valstybių istoriją.

Zagroso kalnų pakraštyje esančiame atokiame Havramano rajone, šiandien padalintame tarp Irano ir Irako, gyvena kurdai. Kalnuose, kuriuos žiemą padengia storas sniegas, o pavasarį trumpam viską užplūsta žaluma, greitai prarandanti savo ryškią spalvą po kaitria Rytų saule, vos keli kilometrai į rytus nuo Irako sienos, Vakarų Irane, istorinių Irano Kurdistano ir Kermanšacho provincijų susikirtimo vietoje, tarp didingų ir rūsčių kalnų įsikūrusi šventa zoroastrams Uraman Takhta (kurd. Havramano centras) vieta.

Kasmet mokesčių mokėtojai suneša milijardus į šalies biudžetą, tačiau net ir to nepakanka vis augančioms išlaidoms apmokėti. Maža to, gyventojai mano, kad net pusė jų uždirbtų ir valdžiai atiduotų pinigų yra išleidžiami neefektyviai (Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu „Spinter” atlikta apklausa). Kodėl taip brangiai mokame už paslaugas, kuriomis net nesame patenkinti?

Balandžio 30-oji

Pavasaris labai šaltas. Bet vis tiek kiekvieną dieną galima išgirsti ir pamatyti tai, ko vakar nebuvo. Štai šį rytą jau supypsėjo iš šiltųjų kraštų sugrįžusi grąžiagalvė. Šis rusvas geninių būrio paukštelis visai nepanašus į kitus genius. O jo vardas siejamas ne su gražumu, o su įpročiu grąžyti galvą. Pamatyti grąžiagalvę nelengva, bet jos pypsėjimas labai charakteringas. Taigi, pavasaris eina: vakar pasirodė didieji šliužai, o šį rytą pirmą kartą išgirdau grąžiagalvę...

L.Sungailienė - daugeliui pažįstama laidos "Duokim garo" viena vedėjų.

Šiaulių valstybinės kolegijos (ŠVK) absolventė, estetinės medicinos klinikos kosmetologė Toma Viršilaitė džiaugiasi sėkminga karjera, tačiau pasakoja, kad atrasti savo pašaukimą pavyko ne iškart.  Toma šiandien – gerai žinoma savo srities specialistė Šiauliuose, kaip pati sako, maksimaliai  išnaudojusi studijų metus. Baigusi Kosmetologijos studijas, mergina nesustojo – toliau mokosi, semiasi žinių ir nuolat tobulėja, o būsimiems studentams pataria rinktis studijas ir planuoti karjerą klausantis širdies – užsibrėžti tikslą ir kryptingai jo siekti.

Įsibėgėjant egzaminų sesijai, daugelis abiturientų ima nerimauti: jaudinasi dėl savo pasiruošimo, būsimų rezultatų, artimųjų lūkesčių. Kaip suvaldyti jaudulį ne tik abiturientams, bet ir jų tėvams pataria Kazimiero Simonavičiaus universiteto dėstytoja psichologė Aistė Mažeikienė.

Apie iniciatyvas

Kalbos apie prasigėrusią Lietuvą ir būdus jai išblaivinti vyksta nebe pirmus metus. 2016 m. piliečių iniciatyvinė grupė „Už blaivią“ surinko per 61 000 parašų ir padėjo juos Seimui ant stalo. Buvo reikalaujama mažinti alkoholio prieinamumą Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamomis priemonėmis: draudžiant reklamą, didinant akcizus alkoholiniams gėrimams, steigiant specializuotas alkoholinių gėrimų parduotuves, ilginant amžių iki 20 metų juos perkantiems asmenims.

Juozas Girnius yra rašęs, kad laisvės problema yra vienas aktualiausių mūsų laikų klausimų. Ir nors ši mintis atrodo patraukliai, manau, kad jis šiek tiek perdėjo. Ne todėl, kad jo „mūsų laikai“, o šią tezę jis suformulavo XX a. viduryje, esmingai skirtųsi nuo šiuolaikinių „mūsų laikų“. Todėl, kad, kalbėdamas apie „mūsų laikus“, jis norėjo kalbėti apie visą žmoniją ar bent Girniui pažįstamą Vakarų pasaulį. Nors kiek teisingiau būtų kalbėti, jog „mūsų“ yra „lietuvių“. Laisvės problema yra vienas aktualiausių lietuviams klausimų.

Atsinaujinus diskusijoms dėl alkoholio draudimo, išryškėjo dvi pozicijos. Pirmosios atstovai mano, kad kovoje su visuomenės liga, kuria tapęs alkoholizmas, galimos visos priemonės. Kaip sakoma, kare – kaip kare.

 „Net jei daugelis europiečių su palengvėjimu atsiduso po rinkimų Austrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje, populistams pasirodžius prasčiau, nei tikėtasi, populizmas išlieka reikšminga politinė jėga Vakarų demokratijose, ir ne tik, turinčia tvirtą, bent 25 proc. rinkėjų paramą minėtose šalyse“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute viešėjęs Harvardo universiteto profesorius, vienas žymiausių šiuolaikinės lyginamosios politinės ekonomijos tyrinėtojų Peteris A. Hallas.