Apie iniciatyvas
Kalbos apie prasigėrusią Lietuvą ir būdus jai išblaivinti vyksta nebe pirmus metus. 2016 m. piliečių iniciatyvinė grupė „Už blaivią“ surinko per 61 000 parašų ir padėjo juos Seimui ant stalo. Buvo reikalaujama mažinti alkoholio prieinamumą Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamomis priemonėmis: draudžiant reklamą, didinant akcizus alkoholiniams gėrimams, steigiant specializuotas alkoholinių gėrimų parduotuves, ilginant amžių iki 20 metų juos perkantiems asmenims.
Reikalavimų būta ir daugiau, tačiau šie buvo įvardyti kaip pagrindiniai. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, eidama į valdžią, niekada neslėpė ketinimų mažinti girtuoklystės mastą Lietuvoje, ir tai laidavo didelį tautos palaikymą šiai partijai.
Buvau iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ narė, rinkau parašus ir kalbėjausi su daugybe žmonių. Galiu paliudyti, kad nedaug teko sutikti tokių, kurie priešinosi šiai iniciatyvai. Daugiausia ją palaikė kaimo žmonės, rašydamiesi be jokių komentarų, tačiau ir miesto jaunimas sakė, kad „reikia kažką daryti“. Tad naujosios vyriausybės žengti pirmieji žingsniai nuo kovo 1 d. padidinant akcizą alkoholiniams gėrimams buvo nuoseklūs ir suprantami. Tačiau tautos nuostabą sukėlė tai, kad didžiausi akcizo mokesčiai – net iki 111 proc. – buvo pritaikyti vynui, alui ir fermentuotiems gėrimams, tuo tarpu etilo alkoholiui jie buvo padidinti tik apie 5 proc. Kyla natūralus klausimas, ar būtent šių gėrimų vartotojai yra labiausiai priklausomi nuo alkoholio, nes, kaip žinome, didžiausi girtuoklystės mastai akis rėžia kaimuose, kurių gyventojai geria greičiausiai stipresnius gėrimus.
Kitas nuoseklus žingsnis turėtų būti visiškas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas ir specializuotų parduotuvių steigimas, nes kol kas pati valstybė prisideda prie alkoholio ir tabako vartojimo skatinimo bei reklamavimo, leisdama prekybą alkoholio ir tabako gaminiais maisto prekių parduotuvėse. Tokiu būdu vyksta šių prekių reklama, nutaikyta pirmiausia į nepilnamečius. Tačiau vietoje to Seimo Sveikatos reikalų komitetas ėmėsi alkoholinių gėrimų pardavimo ribojimo nemokamuose masiniuose renginiuose bei paviljonuose ir nestacionariose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, kurioms reikia atskirų licencijų. Siūloma, kad ši nuostata įsigaliotų nuo 2020 m.
Kilus dideliam visuomenės šurmuliui, gegužės 24 d. LRS Sveikatos reikalų komitetas pritarė išlygai masiniuose renginiuose leisti prekiauti nestipriais – iki 7,5 proc. etilo alkoholio koncentracijos gėrimais tam tikrose zonose, į kurias neturėtų būti įleidžiami asmenys iki 20-ies metų. Jei Seimas tokiai pataisai pritartų, greičiausiai taptume viena pirmųjų valstybių Europos Sąjungoje, uždraudusių parduoti alkoholinius gėrimus asmenims iki 20 metų. Beje, JAV alkoholiniai gėrimai leidžiami tik sulaukus 21-ų. Mokslo tyrimai rodo, kad žmonių smegenys vystosi iki 20 metų, o pradėjus vartoti alkoholinius gėrimus paauglystėje, didėja žalingų priklausomybių grėsmė. Seimo Liberalų frakcijos nariai priešinasi šiai iniciatyvai, teigdami, kad 18-os metų sulaukę asmenys gali kurti šeimą ir būti šaukiami į karo tarnybą, tad kodėl jiems turėtų būti draudžiamas silpnas alkoholis? Tačiau toks siūlymas, pateiktas TS-LKD frakcijos lyderio G. Landsbergio, Sveikatos reikalų komiteto buvo atmestas.
Galima ginčytis dėl pateiktų pataisų, tačiau ekspertai jau sako, kad tokios priemonės nutaikytos ne į labiausiai geriančią visuomenės grupę. Mažai kas ginčytųsi paklaustas, iš kur žmogų jau reikia parnešti, nes pats pareiti jis nebesugeba – iš lauko kavinės, ar iš garažo. Kas galėtų paneigti, kad, išviję žmones iš viešųjų erdvių, nepadidinsime buitinio alkoholizmo?
Apie licencijas
Kažkodėl niekas nekalba apie alkoholinių gėrimų prekybos licencijų kainas ir jų galiojimo terminus. Nearti dirvonai laukia naujų reformų mažmeninės alkoholio prekybos licencijų srityje. Lietuvoje mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos, kuriomis prekiauja savivaldybės, kaina siekia tik 490 eurų, jos yra išduodamos neterminuotam laikui. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, gautais iš visų Lietuvos savivaldybių, 2016 m. liepos 1 d. buvo išduota 19 090 mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų. Tiek yra licencijų, tačiau ne vadinamųjų „taškų“ – vietų, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Konsultacinės bendrovės „ Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atstovams atlikus visoje Lietuvoje veikiančių alkoholio licencijų analizę, buvo padaryta išvada, kad realus veikiančių prekybos alkoholiniais gėrimais taškų skaičius galėtų svyruoti tarp 7000–9000.
Švedijoje, kurioje gyvena 9,1 mln. gyventojų, 2015 m. vidutiniškai viena alkoholio prekybos vieta aptarnavo 672 gyventojus. Švedijoje alkoholio prekybos monopolis priklauso valstybei. Norvegijoje, kurioje taip pat yra valstybinis alkoholio prekybos monopolis, licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda vietos savivaldos institucijos. 2012 m. Osle ir jo priemiesčiuose jų buvo tik 51 (gyventojų apie 0,5 mln., t. y. 1 prekybos vieta „aptarnavo” 10 000 gyventojų).
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, 2015 m. liepos 1 d. įvairiose Lietuvos apskrityse siekė nuo 115 (Klaipėdos apskrityje) iki 195 (Šiaulių apskrityje). Šis rodiklis išlieka mažesnis už Švedijos ir Norvegijos rodiklius netgi įvertinus prielaidą, kad prekybos taškų skaičius yra kone perpus mažesnis už licencijų skaičių.
Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Norvegijoje yra išduodamos vieniems, dvejiems, trejiems arba ketveriems metams, tačiau ne ilgesniam laikotarpiui kaip savivaldybių tarybų rinkimų laikotarpis. Išduotos licencijos nėra automatiškai pratęsiamos (atnaujinamos). Kiekvieną kartą prieš atnaujinant licencijas, licencijos išdavimo ir licencijuojamos veiklos sąlygos yra svarstomos iš naujo.
Lietuvoje reikėtų keisti Valstybinių rinkliavų įstatymą, numatant, kad licencijų išdavimo mokestis padengtų ne tik jos įsigijimo kaštus, bet jas suteikiant būtų atsižvelgiama ir į visuomenei keliamą žalą bei priežiūros kaštus, susijusius su tam tikroje savivaldybėje esančiomis prekybos vietomis. Daugelis tyrimų rodo, kad alkoholio vartojimo keliama žala įvairiose šalyse svyruoja nuo 0.9 iki 3 proc. nuo BVP, todėl su alkoholiu susijusiam verslui reikėtų taikyti daug griežtesnius reikalavimus.
Licencijos turėtų būti terminuotos: iš pradžių išduodamos 1 metams, vėliau, siekiant perregistravimo, būtų patikrinama, ar dėl prekiaujančios alkoholiu įmonės veiklos buvo susilaukta gyventojų ir policijos skundų dėl garsaus triukšmo ar netvarkos bei smurto.
Apie statistiką
Sakoma, kad melas būna bent trijų rūšių: paprastas, įžūlus ir statistika. Dar sakoma, kad tiesa virsta melu, kai be jokio loginio ryšio pateikiami atskiri duomenys, siekiant iliustruoti kam nors naudingą išvestinę. Tą puikiai žino ir tuo naudojasi tie, kas siekdami savo tikslų, mėgsta manipuliuoti viešąja nuomone.
Apie išgeriamo alkoholio kiekį ir pirmavimą Europoje bei pasaulyje kalbame nebe pirmi metai. Ne kartą iš alkoholio lobistų lūpų išgirstame, jog alkoholinių gėrimų pardavimai nuolat mažėja, kad nuo 2007-ųjų metų tie pardavimai sumažėjo net ketvirtadaliu. Būtų teisinga, jei minint tokius skaičius būtų minimi ir emigravusių žmonių skaičiai.
Statistikos departamentas 2016 m. pakeitė metodiką, kuria vadovaujantis skaičiuojamas alkoholio suvartojimas šalyje. Pagal šią metodiką, iš bendrų alkoholio vartojimo skaičių pašalinamas atvykusių turistų suvartotas ir pasienio prekyboje įsigytas alkoholis. Lietuvos turistų užsienyje suvartotas alkoholis įskaitomas į alkoholio suvartojimą. Vadovaujantis šia metodika Lietuvos statistikos departamentas perskaičiavo alkoholio suvartojimo rodiklius nuo 2010 m. ir 2016 m. birželio 10 d. juos paskelbė pranešime.
Reikia pabrėžti, kad alkoholio suvartojimo rodikliai reikšmingai nesiskyrė bei nekeitė vartojimo tendencijų. Vadovaujantis šia metodika, 2010 m. alkoholio kiekis siekė 13,5 l vienam Lietuvos gyventojui (15 m. ir vyresniems), aukščiausią lygį jis pasiekė 2012 m. – 14,7 l, o 2015 m. nukrito iki 14 l. Kadangi alkoholio vartojimui vertinti šalys naudoja skirtingus metodus, PSO skelbiami alkoholio suvartojimo rodikliai nėra palyginami tarp šalių ( tą patį – pardavimų – metodą naudoja ne tik Lietuva, bet ir Norvegija, Estija, Suomija ir kitos šalys).
Apie solidarumą
Visuomenei piktinantis ribojimais ir laisvės varžymais, norėtųsi pacituoti Vilniaus arkivyskupą metropolitą Gintarą Liną Grušą:
„Ne taip seniai ir jau ne vieną kartą Lietuvos visuomenė buvo sukrėsta baisių tragedijų, kurių aukomis tapo mažamečiai vaikai. Tada skambėjo balsai, jog turime imtis visko, kad tokie dalykai nepasikartotų. Moksliniai tyrimai rodo, kad trimis iš keturių smurto artimoje aplinkoje atvejais smurtauja nuo alkoholio apsvaigę asmenys.
Mums reikia saugios Lietuvos. Saugios pirmiausia augti vaikui. Tačiau tam mums reikia mažiau geriančios Lietuvos. Jei alkoholio vartojimas nesumažės, mums niekada nepakaks vaiko teisių apsaugos darbuotojų, galinčių apsaugoti vaikus. Reikia suprasti, kad mažiau suvartojant alkoholio bus mažiau jo parduodama, o tai yra tam tikri kaštai verslui.
Prekybos ribojimas gali paliesti kiekvieną iš mūsų, ir tai bus mūsų sumokami kaštai. Tačiau sveikesnės ir saugesnės Lietuvos nepasieksime, jei nesutiksime savanoriškai prisiimti dalies kaštų už tokią Lietuvą. Mums reikia kompleksinių priemonių: prevencijos, ribojimų, prieinamos ir veiksmingos pagalbos alkoholizmu sergantiems asmenims ir jų šeimos nariams.
Tačiau pirmiausia reikia solidarumo kovojant su visuomenės negerovėmis. Reikia tikėjimo, kad mano laisvė turi tarnauti tam, kad ir kitas galėtų būti laisvas; aš būsiu saugus, kai ir mano kaimynas bus saugus; aš švęsiu, kai žinosiu, kad gretimame name tokia pati šventė nesibaigs tragedija. Ne tik politikai, bet ir kiekvienas iš mūsų turime drąsiai daryti kartais sunkius, bet ryžtingus sprendimus, kad kartu sukurtume saugią ir solidarią visuomenę.“
RASA BAŠKIENĖ
