Trumpiausią metų naktį paprastai sutinkame po atviru dangumi. Tačiau ką daryti, kad mūsų apsilankymas gamtoje jai nesukeltų žalos, o mums paparčio žiedo netektų ieškoti tarp…šiukšlių? Pateikiame svarbiausius patarimus, ką reikėtų įsidėmėti Joninių savaitgalį leidžiant gamtoje.
Laužą kūrenkite tik tam skirtose vietose
Laužo deginimas – vienas pagrindinių Joninių šventės akcentų. Tačiau reikia nepamiršti, kad ugnį galima kurti tik ten, kur yra įrengtos laužavietės.
„Jeigu kūrendami ugnį tam neskirtose vietose gaisro išvengėte, tai dar nereiškia, kad gamtai nebus padaryta žalos. Mat laužavietė naikina miško paklotę, o už tokį neatsakingą ugnies kūrimą galima susilaukti baudos.
Geriausia apsiriboti laužais, kurie Joninių naktį užkuriami įvairių renginių – o jų tikrai netrūksta – metu“, – pataria Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro gamtinio ir ekologinio skyriaus vedėjas, gamtininkas Almantas Kulbis.
Kenkia net ir užgesintos nuorūkos
Leidžiant laiką gamtoje, net atrodytų nereikšmingi poelgiai, gali pakenkti aplinkai. Pavyzdžiui, nuorūka pavojinga ne tik numesta ant miško paklotės ar žolės (čia ji gali sukelti gaisrą), bet ir patekusi į vandenį – 1 nuorūka užteršia net 1 kubinį metrą vandens.
„Nuorūkų mėtymas ne tik kenkia aplinkai, tai – ir asmens elgesio kultūros spraga. Bet kuriuo atveju gamtoje – nei pievoje, nei miške, nei kur kitur – nuorūkos neturėtų būti paliekamos kur papuola, nes tai yra aplinką teršianti atlieka“, – teigia gamtininkas.
Be to, pasak ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vadovo Sauliaus Urbono, smilkstančių cigarečių nuorūkų jokiu būdų negalima mesti į šiukšliadėžę ar konteinerį, kur šios gali sukelti gaisrą ir padaryti neatitaisomos žalos.
Atliekų deginimas – prastas sumanymas
Dalis iškylautojų po savęs likusias šiukšles tiesiog sudegina – taip vizualiai aplinka tampa švaresnė, bet ar tikrai sveikesnė?
„Šiukšlių deginimas – nėra geras sumanymas, nes reikia labai kruopščiai rinktis ką galima mesti į ugnį. Štai, pavyzdžiui, net sulčių pakuotė degdama į aplinką išskiria kenksmingas medžiagas, todėl ją mesdami laužan gamtai tikrai nepadėsite. Todėl geriausia išeitis – visas šiukšles išsivežti su savimi“, – pasakoja A. Kulbis.
Apie atliekų deginimo pavojų įspėja ir S. Urbonas, pridurdamas, jog tuo atveju, kai netoliese nėra įrengtų šiukšliadėžių, atliekas reikėtų kaupti sandariuose maišuose. Taip jos nesukels papildomų nepatogumų iškylautojams, jų neišnešios vėjas ir vėliau bus galima tinkamai jomis atsikratyti.
„Leidžiant laiką gamtoje dažniausiai pasitaikančios atliekos – popierinės ar plastikinės pakuotės, vienkartiniai maišeliai, stikliniai ar plastikiniai buteliai, kitos antrinės žaliavos, kurias galima ir netgi reikia perdirbti. Taigi labai svarbu, kad šios atliekos būtų išrūšiuojamos ir pasiektų antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, o ne būtų šalinamos gamtoje“, – pabrėžė S. Urbonas.
Iškylaukite sąmoningai
Pasak A. Kulbio, nors gamtoje ir atsigauname nuo kasdienybės, ji nėra skirta tik mūsų patogumui bei malonumui. Todėl kiekvienas žmogaus apsilankymas čia turėtų palikti kuo mažesnį pėdsaką.
„Yra toks gamtininkų požiūris – ką atsinešei su savimi, tą ir išsinešk. Iš dalies dėl to poilsiavietėse įrengiamas tik tam tikras šiukšliadėžių, konteinerių, lauko tualetų skaičius. Juos sudėtinga prižiūrėti ir galiausiai gamtoje įrengtos atliekų surinkimo vietos tiesiog tampa atliekų traukos taškais. Dėl to, šiukšlių gamtoje netgi padaugėja, o jose, ieškodami maisto, kuičiasi gyvūnai, kurie gali praryti plastiko ar kitų jiems kenkiančių medžiagų.
Žmonėms reikėtų apsiprasti su mintimi, kad viską, ką atsivežame su savimi, vėliau reikia ir išsigabenti bei tvarkingai išmesti į mišrių komunalinių atliekų ar antrinių žaliavų konteinerius“, – sako pašnekovas.
„Atsakomybę už gamtą turėtų prisiimti kiekvienas čia atvykstantis asmuo – nuo jo veiksmų, sąmoningumo ir vidinės kultūros priklausys, kaip ji atrodys, kiek bus švari“, – patikino „Ecoservice“ vadovas.
Jo teigimu, keliaujant į gamtą, reikėtų galvoti ne tik ką nusivežti, bet ir ką ir kaip parsivežti. Todėl iš anksto vertėtų pasirūpinti šiukšlių maišais, dar geriau, jeigu surinktos atliekos bus išrūšiuojamos ir jas bus galima perdirbti.
„Taip nuo taršos saugosime savo aplinką, o kiekviena nauja išvyka į gamtą mums gali suteikti atokvėpį švarioje ir sveikoje aplinkoje“, – su šypsena pridūrė S. Urbonas.
Trumpa atmintinė, kur kokias atliekas mesti
Geltonas konteineris – plastikui. Į jį meskite plastikinius maišelius, indelius, traškučių, sūrelių, ledų pakuotes, sulčių pakelius bei metalą (kamštelius, skardines, foliją ir kt.). Tiesa, jame ne vieta dezodorantų flakonėliams, metalinei ar plastikinei tarai nuo dažų ir pavojingų cheminių valiklių, riebalais ar aliejumi užterštoms pakuotėms.
Mėlynas konteineris – popieriui. Jame palikite visas popierines atliekas. Jeigu jos smarkiai suteptos – jas meskite į bendrų atliekų konteinerį. Ten pat turėtų atsidurti panaudotos vienkartinės nosinaitės, popieriniai rankšluosčiai, tualetinis popierius bei sauskelnės. Į mėlynąjį konteinerį taip pat negalima mesti pakelių nuo traškučių, laminuoto, blizgančio popieriaus.
Žalias konteineris – stiklui. Jame vieta visiems buteliams ir stiklo indams, duženoms. Tačiau čia negalima palikti lempučių, vaistų buteliukų, keramikos, veidrodžių, automobilių stiklų ar jų šukių.
