Marcinkevičius




Popiežius susitiko su Kanados katalikų vyskupais

Antradienį Šventąjį Tėvą aplankė grupė vyskupų iš Kanados. Ganytojai į Vatikaną atvyko su „Ad Limina Apostolorum“ vizitu. Su popiežiumi Pranciškumi susitiko Ontario regiono vyskupų asamblėjos nariai, iš viso 22 ganytojai, įskaitant vyskupus augziliarus ir emeritus.

Nuoskauda Bažnyčioje: kelionės vadovas sužeistiems katalikams

„Bažnyčiai pavykdavo gerai atlikti savo misiją kaskart, kai ji sugebėdavo – ištikimų ir pasišventusių krikščinių gyvenime – įkūnyti pasiaukojančią meilę, sekant savo dieviškojo Sužadėtinio pavyzdžiu“, – rašo kunigas Thomas Bergas savo naujoje knygoje Hurting in the Church: A Way Forward for Wounded Catholics („Nuoskauda Bažnyčioje: kelionės vadovas sužeistiems katalikams“). Tačiau tai, ką dauguma žinome apie Bažnyčią šiandien, „yra tie atvejai, kada jos nariai nesugebėjo įvykdyti šios didžios užduoties, tie kartai, kai mes nesugebėjome atsiliepti į savojo Gelbėtojo mandatą mylėti vienas kitą „kaip aš jus mylėjau“.

Koncertas Benedikto XVI 90 metų sukakčiai

Sekmadienį, balandžio 23 d., prof. Leopoldo Digrio iniciatyva Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje įvyko koncertas, skirtas popiežiaus emerito Benedikto XVI 90-ies metų sukakčiai paminėti. Vargonininkas, Religinės muzikos centro įkūrėjas prof. Leopoldas Digrys prieš dešimtį metų su muzikų delegacija buvo Romoje ir sveikino Benediktą XVI 80 metų sukakties proga, o dabar paminėjo jo 90-ąją sukaktį Lietuvoje. Prof. Leopoldas Digrys atliko C. Francko Choralą vargonams; Irena Milkevičiūtė, Vytautas Juozapaitis, Vilniaus jėzuitų gimnazijos choras „Krantas“, vargonininkė Renata Marcinkutė atliko Bacho, Bizet, Francko, Nybergo, Abario, Augustino kūrinius. Koncertą įrašė Lietuvos radijas. Tikimasi koncerto įrašą perduoti su sveikinimais ir linkėjimais Benediktui XVI.

Nuotrauka: Popiežius emeritas Benediktas XVI - AP

 

Mirė kardinolas Attilio Nicora

Mirė kardinolas Attilio Nicora

Popiežius Pranciškus su Kardinolų kolegijos atstovais išlydėjo į paskutiniąją kelionę šeštadienį Romoje mirusį kardinolą Attilio Nicora. Gedulingas Mišias pirmadienį Vatikano bazilikoje aukojo Kardinolų kolegijos dekanas kard. Angelo Sodano. Po Mišių laidotuvių apeigoms prie velionio karsto vadovavo popiežius Pranciškus. Šventasis Tėvas pareiškė užuojautą velionio artimiesiems, Milano Bažnyčiai, iš kurios jis buvo kilęs, prisiminė kardinolo ypatingą tarnystę Bažnyčiai ir visuomenei Italijoje.

Popiežius: Klausykime Dvasios; skelbkime tikėjimo konkretumą

Pirmadienio rytą po Didžiosios savaitės ir Velykų oktavos pertraukos, popiežius Pranciškus vėl sakė homiliją, aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje. Šios dienos pirmasis skaitinys kalba apie drąsų apaštalų Petro ir Jono liudijimą, Evangelija pasakoja apie Jėzaus pokalbį su Nikodemu. Ir vienu, ir kitu atveju iškeltas Šventosios Dvasios vaidmuo. Tai ji įkvepia apaštalams drąsos skelbti Kristų; tai ji yra to naujo gyvenimo pradas, be kurio neįmanoma kurti Dievo karalystės.

Popiežius sekmadienį: Gailestingumas – mūsų tikėjimo konkretumas

Dievo gailestingumo sekmadienis mums sako, kad smurtas, nuoskaudos, kerštas neturi jokios prasmės. Liudyti gailestingumą – tai ir pagrindinė Bažnyčios misija, ir kiekvieno iš mūsų tikėjimo konkretumo matas. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį, iš Apaštališkųjų rūmų lango kreipdamasis į dešimtis tūkstančių žmonių, susirinkusių į Šv. Petro aikštę.

Šiuolaikinės stabmeldystės formos

Neturėsi kitų dievų, tiktai mane. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydusDievas (Iš 20, 3–5).

Šv. Faustinos palikimas

Gailestingojo Jėzaus vizija

XX amžius buvo vienas žiauriausių planetos istorijoje: Sovietų Sąjungoje siautėjo raudonasis teroras, Vokietijoje galvą kėlė nacistai, Ispanijoje įsiplieskė pilietinė nesantaika. Pasaulis stovėjo prie karo, kuriame žus milijonai, slenksčio. Didėjant įtampai ir galingųjų valstybių vadovams sprendžiant tautų likimus, kukli lenkų vienuolė prabilo apie vizijoje jai pasirodžiusio Dievo siunčiamą gailestingumo žinią žmonijai.

Keliaujant su Benediktu XVI

Koks džiaugsmas apima, sužinojus, kad mėgstamas autorius parašė naują knygą; ir koks liūdesys, jei ji – paskutinė. Prieš šv. Velykas „Katalikų pasaulio leidiniai“ lietuvių kalba išleido praėjusiais metais pasirodžiusį knygos ilgumo interviu su popiežiumi emeritu Benediktu XVI. Jį kalbina nuo 1992-ųjų su juo bendraujantis ir ne vieną pokalbį publikavęs vokiečių žurnalistas Peteris Seewaldas. Ši knyga ypatinga tuo, kad Benediktas XVI šiuo metu retai bepasirodo viešumoje. 265-asis šv. Petro įpėdinis gyvena tyla ir malda Vatikano soduose esančiame Mater Ecclesia vienuolyne. Susitaikę su jo pasitraukimu iš viešo Bažnyčios gyvenimo nudžiungame dovanai – nelaukę ir nesitikėję – gavę jo atsakymus į 630 svarbių biografo klausimų. Ir vis dėlto liūdna, nes knyga vadinasi „Paskutiniai pokalbiai“. 90 metų jubiliejų Velykų sekmadienį atšventęs popiežius iš Bavarijos sako savo darbą jau atlikęs.

Sudėtingi reikalai?

Kai smuiko garsai palydi gyvenimo ar filmo veiksmą, visiems aišku – vyksta kažkas gražaus, malonaus, švelnaus, saldaus. Ne veltui norisi girdėti jautrias stygas ir skaitant apaštalo Pauliaus Himną (Dievo) meilei (mums) (1 Korintiečiams 13), ir popiežiaus Pranciškaus posinodinio paraginimo Amoris Laetitia ketvirtąjį skyrių. Kartais jaunieji Santuokos šventei ir užsisako styginių trio, tačiau, kaip neretai prasitariame, „reikalai sudėtingi“.

„Vieni iš mūsų“. Carlo Bertagnin: kaip menininkas tapo pranciškonu

Tęsiame ciklą „Vieni iš mūsų“ apie vienuolių gyvenimą. Italas pranciškonas Carlo Bertagnin nuo 2000 m. gyvena Lietuvoje. Jis yra visų galų meistras – ikonografas, scenografas, puikus kulinaras, dar turintis ir išlavintą muzikinę klausą bei mokantis tvarkyti vienuolyno finansus. Jis pasakoja, kaip jo kelias atvedė pas brolius pranciškonus ir į Lietuvą.

Poilsis – integralaus gyvenimo Dieve sąlyga

Dievas neturi numylėtinių, bet tie, kurie stengiasi Juo pasitikėti džiaugsmo ir skausmo valandomis, jais Jis rūpinasi net tada, kai jie miega (plg. Ps 127, 2). Kai tikintieji naktį ilsisi, jų gyvenimas Jėzuje tęsiasi (plg. 1 Tes 5, 10). Bet kas leidžiasi užvaldomas, pavyzdžiui, turto manijos, pradeda baimintis dėl jo išlaikymo ir pakliūna į bemiegio nerimo spąstus, kurie „labiau neduoda poilsio, negu sunki liga“ (Sir 31, 2).

Antrasis Velykų sekmadienis – Dievo Gailestingumo šventė

Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“. Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“.

Popiežius Pranciškus: kankiniai – gyvas Bažnyčios kraujas

„Šventieji kankiniai džiūgauja danguje; jie sekė Kristumi ir iš meilės praliejo kraują“, šie giesmės žodžiai pasitiko popiežių Pranciškų, šeštadienio pavakare įžengusį į Romos Tibro salos šv. Baltramiejaus bažnyčią. Pirmą bažnyčią šioje vietoje apie 1000 metus pastatydino imperatorius Otonas III, pagerbdamas prūsų krašte nužudyto savo bičiulio Prahos vyskupo Adalberto Vaitiekaus atminimą. Po keliolikos metų į šią bažnyčią perkeltos apaštalo ir kankinio šv. Baltramiejaus relikvijos. Šią bažnyčią popiežius Jonas Paulius II 2000 metais perdavė Šv. Egidijaus bendruomenei ir ją pareigojo saugoti ir gerbti mūsų laikų kankinių atminimą. Šioje bažnyčioje šeštadienio pavakare popiežius Pranciškus vadovavo Žodžio liturgijai, kurios metu buvo pagerbiamas dvidešimtojo ir dvidešimt pirmojo amžių kankinių atminimas.

Palaimintasis Ormieresas: Bažnyčios reikia ten, kur vargšai

„Dorybės yra grandys, iš kurių susideda auksinė šventumo grandinė. Turintieji vieną grandį, turi ir kitas“. Taip būsimą palaimintąjį kun. Liudviką Ormieresą apibūdino kardinolas Angelo Amato, kuris šeštadienį Oviedo katedroje, Ispanijoje, vadovavo Garbingojo kun. Liudviko Ormiereso beatifikacijai. Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas Vatikano radijui sakė, kad „kunigo Liudviko gilus tikėjimas išskleidė tokias savybes kaip santūrumą, geranoriškumą ir nuolankumą. Kaip žinia, nuolankumas yra visų dorybių pamatas, o kun. Liudvikas pasižymėjo ypač nuolankumu“.

Jurginės – Popiežiaus vardinės

Sekmadienį, balandžio 23-ąją – popiežiaus Pranciškaus, pakrikštyto Jurgio Marijos vardais, vardinės. Balandžio 23-ji – Švento Jurgio liturginė šventė, šv. Jurgis - Lietuvos antrasis globėjas po šv. Kazimiero. Popiežiaus vardinės šiemet sutapo su Atvelykio sekmadieniu, kuris užbaigia Velykų oktavą, tą dieną drauge švenčiamas Dievo gailestingumo sekmadienis, kurį įvedė šv Jonas Paulius II.

Nauji vyskupai Lenkijoje ir Vokietijoje

Tautų Evangelizavimo kongregacijos pasekretoris kun. Tadeuszas Wojda po ilgametės tarnystės Šventam Sostui parvyksta su nauja misija į Lenkiją. Popiežius Pranciškus jį paskyrė Balstogės arkivyskupu. Katalikų apaštalavimo draugijos narys 60 metų arkivyskupas Wojda yra kilęs iš Kielcų vyskupijos Lenkijoje. Po kunigystės šventimų kun. Wojda buvo Katalikų apaštalavimo draugijos vadovas jaunimo misijų reikalams, prieš 27 metus įsidarbino Tautų Evangelizavimo kongregacijoje. Kun. Wojda yra penktasis Balstogės ordinaras po vyskupijos įkūrimo 1991 metais. Naujoji Balstogės vyskupija buvo sudaryta iš Lenkijos Respublikos teritorijoje likusios Vilniaus arkivyskupijos dalies. Naujojo Balstogės arkivyskupo Wojdos konsekravimas įvyks birželio 10 d.

Popiežius pagerbs naujųjų kankinių atminimą

Šeštadienio, balandžio 22-osios pavakare popiežius Pranciškus lankysis Naujųjų Kankinių šventovėje Šv. Baltramiejaus bazilikoje, Tibro saloje. Vizitas prasidės 17 val. Jo metu popiežius šventovėje pagerbs naujųjų laikų kankinius, susitiks su kai kurių XX amžiaus kankinių artimaisiais ir bičiuliais, o po pamaldų gretimoje salėje susitiks su grupe pabėgėlių, į Italiją atvykusių per humanitarinius koridorius, kuriuos su kitomis labdaringomis asociacijomis administruoja Šventojo Egidijaus bendruomenė. Šv. Jonas Paulius II 1999 metais suteikė Šventojo Egidijaus bendruomenei uždavinį Romoje puoselėti Naujųjų Kankinių atminimą ir tam tikslui paskyrė Šv. apaštalo ir kankinio Baltramiejaus šventovę.

Jau daugiau kaip 500 popiežiaus ryto homilijų

Per visą Didžiąją Savaitę ir Velykų oktavą nebuvo tradicinių popiežiaus Pranciškaus aukojamų ryto Mišių su trumpomis homilijomis, kurios, skelbiamos Vatikano radijo ir Vatikano dienraščio „L‘Osservatore Romano“, susilaukia gana didelio dėmesio. Paskutinį kartą rytines Mišias su homilija Vatikano svečių namų Šv. Mortos koplyčioje Šventasis Tėvas aukojo ketvirtadienį prieš Didžiąją savaitę, balandžio 6 d. Mišios su homilija vėl bus aukojamos ateinantį pirmadienį, balandžio 24-ąją. Tačiau reguliarus kassavaitinis ritmas bus atstatytas ko gero tik po popiežiaus kelionės į Egiptą.

Popiežius priėmė Lichtenšteino kunigaikštį

Šeštadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė Lichtenšteino kunigaikštį Hansą Adamą ir jo įpėdinį Kunigaikštystės regentą princą Aloyzą. Vėliau jie taip pat susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi kard. Pietro Parolinu, pastarajame susitikime taip pat dalyvaujant pasekretoriui mons. Antoine’ui Camilleri.

Kaip švęsime Dievo Gailestingumo sekmadienį?

Pirmąjį sekmadienį po šv. Velykų minima Dievo Gailestingumo šventė.

Vienuolė ir Dievo Gailestingumo apaštalė Faustina Kovalska yra viena garsiausių Bažnyčios šventųjų. Per šią šventąją Viešpats perduoda pasauliui didžiąją Dievo Gailestingumo žinią ir parodo krikščioniškojo tobulumo pavyzdį, kuriam būdingas pasitikėjimas Dievu ir artimo meilė.

Izraelio prezidentas aplankė Šventosios Žemės krikščionių vadovus

Trečiadienį Jeruzalės lotynų patriarchate įvyko Izraelio prezidento Reuveno Rivilno susitikimas su Šventosios Žemės krikščionių Bažnyčių patriarchais ir vyskupais. Izraelio valstybės vadovas, sveikindamas Velykas šiemet kartu švenčiančių Bažnyčių vyskupus, atkreipė dėmesį, kad su krikščionių Velykomis šiemet sutampa  ir pagrindinė judaizmo šventė – Peisachas, išvadavimo iš Egipto vergijos minėjimas. Prezidentas patikino patriarchus ir vyskupus, jog Izraelio valstybei rūpi, kad jos žinioje esančios viso pasaulio krikščionims svarbios šventosios vietos būtų visiems laisvai prieinamos ir saugios. Jis taip pat išreiškė apgailestavimą ir užuojautą dėl pastarojo meto išpuolių prieš krikščionis Egipte, taip pat dėl nesibaigiančio smurto Sirijoje.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode