Cirkas




Rinkos dalyviai kritikuoja „Litexpo“ dėl skaidrumo perkant ryšį NATO susitikimui

rinkos1Rinkos dalyviai abejoja, ar valstybės valdomas parodų ir kongresų centras „Litexpo“ skaidriai perka NATO viršūnių susitikimui Vilniuje būtinas ryšio paslaugas ir įrangą – nutarta, kad už beveik 3 mln. eurų ji bus perkama iš telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“.

„Litexpo“ atmeta abejones ir aiškina, kad visą pasirengimą renginiui, įskaitant ir viešuosius pirkimus, griežtai kontroliuoja ne tik valstybės institucijos, bet ir NATO.

Praėjusių metų pabaigoje „Telia Lietuvą“ neskelbiamų derybų būdu pasirinkęs ir 2,78 mln. eurų vertės sutartį su juo sudaręs „Litexpo“ viešojo pirkimo ataskaitoje nurodo, kad procesas priklausė nuo Vyriausybės sprendimų ir turėjo būti atliktas itin skubiai.

„Prekes reikėjo įsigyti ypač skubiai. Skuba priklausė ne nuo perkančiosios organizacijos sprendimų, o buvo įtakota Vyriausybės sprendimų. Pasirinktas tiekėjas turi ilgametę patirtį, patikimas ir siūlantis įsigyti reikiamas prekes“, – nurodoma ataskaitoje.

Pasak jos, pirkimas atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo sąlygas dėl neskelbiamų derybų būdo.

„Litexpo“ teigia, kad liepą vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimo organizavimą koordinuoja speciali Vyriausybės darbo grupė bei NATO, todėl kai kurie sprendimai visiškai nepriklauso nuo bendrovės.

„Visi parengiamieji darbai, patalpų ir teritorijos pritaikymui renginiui reikalingi viešieji pirkimai bei visas šių procesų įgyvendinimas yra koordinuojamas ne tik su nacionalinėmis institucijomis, bet ir su NATO tarptautiniu sekretoriatu. (...) Pirkimo būdas pasirinktas esant ypatingai skubai, kuri visiškai nepriklausė nuo „Litexpo“ – pirkimas pradėtas organizuoti iškart, kai iš NATO tarptautinio sekretoriato gauti visi reikalingi kriterijai“, – teigiama BNS atsiųstame centro komentare.

„Bitė“ prašo įvertinti teisėtumą

Tokiu pasirinkimu abejojanti „Bitė Lietuva“ kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir prašo įvertinti pirkimo teisėtumą bei rekomenduoti nutraukti „Litexpo“ ir „Telia Lietuvos“ sutartį.

„Bitė Lietuvai“ atstovaujantis „Sorainen“ advokatų kontoros partneris, viešųjų pirkimų ekspertas Laurynas Lukošiūnas teigia, kad „Litexpo“ galėjo neteisėtai pasinaudoti įstatymo nuostata dėl pirkimo neskelbiamų derybų būdu.  

„Iš esmės viešasis pirkimas neįvyko. (...) Buvo pasinaudota įstatymo, mes manome, neteisėtai specialia tvarka dėl pirkimo iš vieno šaltinio“, – BNS teigė L. Lukošiūnas.

Anot jo, pirmiausiai norima išsiaiškinti pirkimo teisėtumą ir tik vėliau spręsti dėl galimo žalos valstybei ir kitiems tiekėjams atlyginimo.

„Pirmiausiai norisi įsivertinti teisėtumą, nes tai kelia labai daug abejonių, mes esame įsitikinę kad viskas buvo padaryta neteisėtai ir tai pakankamai akivaizdu, bet, aišku, reikia patvirtinimo. Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų nuspręsti, kaip toliau elgtis“, – sakė L. Lukošiūnas

„Vėliau bus kiti klausimai dėl žalos, padarytos valstybei, dėl negautų pajamų tų tiekėjų, kurie galėjo dalyvauti, bet jiems tokia galimybė nebuvo sudaryta. Tie klausimai eis vėliau“, – kalbėjo L. Lukošiūnas.

Tarnyba BNS patvirtino, kad toks raštas gautas, tačiau sprendimai, anot jos, bus priimti vėliau.

„Tarnyba gavo „Bitė Lietuvos“ atstovų advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ kreipimąsi tik šiandien (penktadienį – BNS), tarnyba išnagrinėjusi kreipimąsi priims sprendimą“, – BNS sakė tarnybos atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Trečiadienį tarnyba BNS pranešė, kad kovo 28 dieną nutarė atlikti „Litexpo“ ryšio paslaugų NATO viršūnių susitikimui pirkimo vertinimą.

„Po išsamios šio pirkimo analizės išvados bus pateiktos viešai“, – BNS sakė E. Butkutė-Lazdauskienė.

„Bloga praktika“

„Bitė Lietuvos“ vadovas Gintas Butėnas teigia, kad šiuo atveju bendrovei rūpi aukščiausi skaidrumo ir etikos standartai, kurie tokio renginio kontekste yra dar svarbesni.

„Neskaidrūs pirkimai yra bloga praktika, o dar labiau apmaudu, kad jie vyksta tokios svarbos organizacijos kaip NATO kontekste. Nenorime sutrukdyti šio pirkimo, suvokiame Lietuvos skaidrumo ir etikos standarto laikymąsi kaip aukštesnį. Norėtume ir kreipėmės į tarnybą, kad tikrais vardais įvardytų – mums reikia išaiškinimo, ar šis pirkimas nepažeidė įstatymų, ar buvo laikomasi aukščiausių skaidrumo ir etikos standartų“, – BNS sakė G. Butėnas.

Anot jo, dėl „Litexpo“ sprendimo pirkti paslaugas iš „Telia Lietuvos“ valstybė sumokės maždaug 0,94 mln. eurų dagiau – tokia suma pigesnį pasiūlymą galėjo pasiūlyti „Bitė Lietuva“.

„Konkurencijos nebuvimas išpučia kainas. Taip nutiko ir šįkart. Įvertinę viešai prieinamus pirkimo dokumentus „Bitė Lietuva“ nustatė, kad galėjo visas paslaugas pasiūlyti bent 33,85 proc. pigiau – „Litexpo“ įgyvendinę šį pirkimą sumokės „Telia Lietuvai“ bent 942 tūkst. eurų daugiau nei rinkos kaina“, – teigia G. Butėnas trečiadienį BNS atsiųstame komentare.

Vienos didžiausių šalyje informacinių technologijų (IT) paslaugų teikėjos „Baltnetos komunikacijos“ generalinis direktorius Modestas Ancius BNS taip pat sakė, kad jį stebina tai, jog pardavėjas pasirinktas nesikonsultavus su kitomis rinkos dalyvėmis. 

„Labiausiai stebina šiuo atveju tai, kad buvo neskelbiamos derybos, be jokių rinkos konsultacijų, kitų dalyvių įtraukimo, be jokių derybų. O kai renkiesi iš vieno, tai gauni kainą, kuri tenkina pardavėją, o ne pirkėją“, – kalbėjo M. Ancius.

„Litexpo“ teigia, kad pirkimo kaina nustatyta ištyrus rinką, ji buvo mažesnė nei planuota renginio biudžete.

„Pirkimo suma nustatyta atlikus rinkos tyrimą ir derinama su Užsienio reikalų ministerija renginio biudžeto sudarymo, derinimo metu. Tiekėjo pasiūlymas buvo mažesnis už planuotą pirkimo biudžetą – tokiu būdu sutaupyta reikšminga valstybės biudžeto lėšų suma“, – teigiama „Litexpo“ komentare BNS.

Taip pat nurodoma, kad ministerija įpareigojo „Litexpo“ sutartį dėl tinklo paslaugų pasirašyti iki gruodžio 3-iosios, o „bet koks reikšmingesnis nukrypimas nuo Vyriausybės darbo grupės suplanuotų užduočių ir darbų grafiko keltų riziką sklandžiam renginio organizavimui, kuriam galutinai, pagal NATO reikalavimus, privaloma būti pasirengus iki birželio 30 d.“.

Sako, kad laiko pasiruošti buvo

Abiejų bendrovių – ir „Baltnetos komunikacijos“, ir „Bitė Lietuva“ – atstovai teigė, kad Vyriausybės sprendimas priimtas pernai liepą, o nuo to laiko tikrai buvo galima tinkamai pasiruošti tokiam pirkimui, todėl „Litexpo“ argumentas dėl skubos jų neįtikina.

„Skubos šiuo atveju nebuvo, nes mes matome, kad pagal terminus tikrai buvo galima suorganizuoti tokį viešąjį pirkimą įprastu būdu – organizuoti konkursą ir gauti geriausios kainos pasiūlymą, o dabar buvo perkama iš vieno šaltinio ir kyla klausimų dėl kainos, kad ji yra žymiai aukštesnė negu kad būtų buvusi, jeigu būtų organizuojamas konkursas. Kai perkama iš vieno šaltinio, neįmanoma patikrinti, kokią galima gauti geriausią kainą ir kokybę“, – BNS sakė L. Lukošiūnas.

Anot jo, „Bitė Lietuva“ kreipėsi į „Litexpo“ ir informavo, kad galėtų pretenduoti teikiant paslaugas NATO viršūnių susirinkimui: „Nebuvo taip, kad „Litexpo“ nežinojo apie tai, kad yra kitų potencialių tiekėjų rinkoje.“

„Baltnetos komunikacijų“ vadovas teigia, jog Lietuvoje tikrai yra daugiau bendrovių, kurios galėtų teikti tokią paslaugą.

„Tas projektas nėra kažkuo ypatingas, mes panašų buvome įgyvendinę kai Lietuva vadovavo Europos Komisijai (Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2013 metais – BNS) ir „Litexpo“ buvo didžiulis renginys. Tai tikrai yra rinkos dalyvių, kurie geba per metus pasiruošti tokiam projektui. Nebuvo tai svarstyta. Argumentuoti, kad nebuvo laiko ir reikėjo skubiai daryti, kažkaip netikiu netikiu, nes metai laiko yra daugiau nei užtektinai“, – teigė M. Ancius. 

„Litexpo“ valdyboje – „Telia“ darbuotojas

Bendrovių atstovams taip pat kelia įtarimų faktas, kad „Litexpo“ valdyboje dirba Aleksandras Golodas – „Telia Lietuvos“ pardavimų vadovas.

„Žinant, kad „Litexpo“ valdyboje dirba „Telia“ atstovas – ir stebina, ir nestebina tuo pačiu metu“, – sakė M. Ancius.

„Atitinkamas asmuo dirba tiek „Litexpo“, tiek „Telia“. Tai yra ir interesų konfliktas, mes matome, kad yra pažeistas ir įstatymo reikalavimas dėl skaidrumo. Mes turime abejonių, kad sprendimų priėmime parenkant pirkimą iš vieno šaltinio nebuvo išlaikyta visiškai objektyvi ir skaidri procedūra, buvo asmuo, kuris galimai turėjo interesą“, – BNS sakė L. Lukošiūnas.

„Litexpo“ vadovas Justinas Bortkevičius BNS patvirtino, kad A. Golodas nuo šio konkretaus pirkimo nusišalino.

„Kas liečia Aleksandrą Golodą, taip – tiesa, jis yra valdybos narys, bet jis nuo šių visų klausimų buvo nusišalinęs“, – BNS sakė J. Bortkevičius. 

„Bitė Lietuvos“ advokatas teigė, kad dėl didelės renginio svarbos Lietuvai nebus siekiama anuliuoti pirkimo, tačiau manoma, kad dalis jo galėtų būti išskirta į kitą, viešuoju konkursu organizuojamą pirkimą. 

„Čia kyla klausimas dėl apimties sumažinimo, šioje situacijoje tikriausiai teisingiausias sprendimas – kad būtų sumažinta apimtis tos sutarties ir ten, kur galima padaryti pirkimą pagal įstatymo raidę, – su konkursu – tai turėtų būti padaryta kiek tai įmanoma atsižvelgiant į laiką, likusį iki susirinkimo“, – kalbėjo L. Lukošiūnas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis, jame tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.

NATO viršūnių susitikimo susitikimas Lietuvai iš viso kainuos 38 mln. eurų. Organizuoti vieną iš jo renginių „Litexpo“ pernai birželį įpareigojo Vyriausybė. 

Redaktorė Roma Pakėnienė

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode