Vegetarams ir ypač veganams dažnai trūksta vienu ar kitu mastu maistingų medžiagų, kadangi jų mityba nėra subalansuota dėl gyvulinių baltymų stokos. Suomijos mokslininkų atliktas tyrimas verčia susirūpinti, nes Europoje plinta susižavėjimas vegetariškumu ir veganiškumu, atsiranda vis daugiau šių idėjų įkvėptų žmonių, ypač jaunų. Globalizacija padarė prieinamais produktus ir prieskonius, reikalingus tokiam specialiam maitinimuisi, o socialiniai tinklai įtraukė daugybę žmonių į bendruomenes, kur aptariami veganų patiekalų receptai, keičiamasi veganiškų restoranų adresais ir pritraukiama prie tų idėjų vis daugiau žmonių. Apskritai tai gal ir nebūtų blogai sveikatai, nes bet koks dėmesys savo mitybai verčia žmogų geriau kontroliuoti savo sveikatą, neleidžia nutukti, stabdo senėjimo ir civilizacijos ligų vystymąsi.
Tyrėjai iš University of Eastern Finland stebėjo 6 vyrų ir 16 moterų sveikatos būklę, besilaikančių vegetariškos dietos vidutiniškai aštuonių metų bėgyje. Rezultatai buvo palyginami su kontroline grupe, sudarytoje iš 8 vyrų ir 11 moterų, kurie maitinosi įprastu būdu. Buvo nagrinėjamos vitamino В12, vitamino D, seleno, jodo ir nepakeičiamų riebalų rūgščių koncentracijos. Aptikta 24% žemesnė vitamino D koncentracija kraujo serume palyginus su kontroline grupe. Veganai taip pat turėjo žemesnes beta-karotino, seleno, jodo koncentracijas ir žymiai mažesnį omega-3 kiekį – tiek EPR (eikozapentaeno rūgšties), tiek DHR (dokozageksaeno rūgšties). Užtat veganai turėjo didesnę, labai naudingų sveikatai, sojos polifenolių koncentraciją. Mokslininkų išvados: Vegetarų arba veganų dieta turi būti kruopščiai subalansuota, įvairi ir į kasdienį racioną reikia įtraukti nesmulkintų grūdų, pupų, sėklų ir riešutų kaip baltymų šaltinius, o taip pat daržovių, vaisių, uogų ir neprisotintų riebalų. Be to veganai turi vartoti kalcio prisodrintus gėrimus ir vitaminą В12, vitaminą D, papildus su mikroelementais ir jodu, kompleksus suomega-3 riebalų rūgštimis. Tik tokiu atveju maitinimosi racionas darosi pilnavertis ir naudingas sveikatai.
Tiesa, neseniai atliktame tyrime mokslininkai nustatė, kad europiečių genetiniai ypatumai blogiausiai tinka tokiam maitinimosi būdui. Europiečių genetinės savybės yra blogai adaptuotos vegetarizmui. Genetikai iš Cornell University (JAV) padarė išvadą, kad europiečiai neturi pakankamai genų, kurie padeda pasisavinti reikalingas organizmui medžiagas iš augalinio maisto. Mokslininkai palygino indėnų, kurių maitinimosi pagrindą sudaro augalinis maistas, genomus ir 311 amerikiečių – išeivių iš Europos – genomą. Genetinės savybės, padedančios pasisavinti augalinį maistą, buvo aptiktos pas 68% indėnų ir tik pas 18% baltų žmonių. Duomenų bazė „Genomes Project“ paskui leido palyginti situaciją taip pat kitose planetos vietose. Buvo nagrinėjami organizmui gyvybiškai būtinų polinesočiųjų riebalų rūgščių sintezės ypatumai. Šios rūgštys įeina į ląstelių membranų, signalinių molekulių, hormonų sudėtį ir gali arba būti sintezuojamos organizme, arba patekti į jį iš maisto. Vegetariško maitinimosi atveju organizmas turi sukurti būtinas polinesočias riebalų rūgštis iš omega-3 ir omega-6 augalinių priešsėlių. Paprastai žmonės, valgantys mėsos ir žuvies, pakankamai gauna jų iš maisto. Tautų, pripratusių prie vegetarizmo, genai, koduojantys baltymus FADS1 ir FADS2, turi atmainą rs66698963, kuri padidina jo efektyvumą polinesočiųjų riebalų rūgščių sintezėj. Paaiškėjo, kad tokį tipą turi 70% žmonių Pietų Azijoje (mityboje tradiciškai yra daug daržovių ir ryžio), 53% Afrikos gyventojų, ir tik 17% Europos gyventojų. Toks retas dažnumas pas europiečius susijęs su tradicišku dideliu kiekiu mėsos ir pieno jų mityboje. Taigi tik vienas iš penkių europiečių gali tapti vegetaru nedarant sau žalos. Kiti atsisakant gyvulinio maisto turi pridėti prie maisto polinesočiųjų riebalų rūgščių, kitaip jiems išsivysto jų deficitas, kuris neigiamai veikia sveikatą ir sukelia įvairias patologijas. Polinesočiųjų riebalų rūgščių deficitas negatyviai veikia smegenų ir kepenų darbą, gali pažeisti hormonų foną, skatinti uždegiminių ir onkologinių ligų atsiradimą. Tyrimo autoriai mano, kad šie duomenys leis priimti teisingus sprendimus sudarant individualias mitybos rekomendacijas ir patarimus, kaip išsaugoti sveikatą.
Meyo klinikos mokslininkai tyrimo metu išnagrinėjo beveik 170 darbų apie vegetariškumą, kurie buvo atlikti 2004 – 2015 metais. Mokslininkai padarė išvadą, kad vegetarams trūksta vitamino В12 ir vitamino D. Jų nėra augaliniame maiste, juos galima gauti tik iš gyvulinio maisto.
Vegetarai, ir ypač veganai, turi problemų su kraujo krešumu, su atmintimi, nustatytas kalcio ir feritino trūkumas. Feritinas – baltyminis junginys, jis yra savotiška geležies saugykla ląstelėse. Bet yra ir tokio maitinimosi pliusų: tarp vegetarų rečiau (36%) pasitaiko metabolinis sindromas, širdies ligos, diabetas, insultas.
Tyrimo metu buvo atlikta 100 tūkstančių žmonių JAV ir Kanadoje sveikatos būklės analizė. Iš jų 35% buvo vegetarai. Darbe buvo atsižvelgta į įvairius veiksnius – lytį, amžių, rasę, fizinį aktyvumą, maisto kaloringumą, kenksmingus įpročius. Pas vegetarus buvo aptikti žemesni gliukozės ir trigliceridų rodikliai, nedidelis kūno masės indeksas, nedidelė juosmens apimtis ir beveik visiškai nebuvo arterinės hipertenzijos. Mokslininkai mano, kad perėjimas prie augalinio maisto gali padėti norint išvengti metabolinių sutrikimų vystymosi.
2008 metais žurnale „Nature“ buvo paskelbtas straipsnis, įrodantis, kad veganai niekada nekenčia nuo toksino E.coli (potipis Shiga), kuris sukelią sunkų viduriavimą. Paaiškėjo, kad šio toksino taikinys yra N-glikolilneuramino rūgštis (Neu5Gc – priskiriama prie sialo rūgščių). Įdomu, kad mūsų organizme ta medžiaga nesintezuojama. Jos nėra nei paukštienoje, nei žuvyje, bet yra daugiausia jautienoje, avienoje, kiaulienoje. Todėl bakterijoms tenka laukti, kol Neu5Gc atsiras mūsų virškinimo trakte ir įsikurs žarnyno epitelio membranoje. Toksinui tai signalas veikti ir tokiu atveju jis pradeda reikštis. Augaliniame maiste šios medžiagos nėra. Visai nebūtina tapti griežtu vegetaru, užtenka laikytis viduržiemio jūros dietos pagrindų. Ji šiuose tyrimuose įgavo naują mokslinį įprasminimą.
