Šią savaitę prie vandens telkinių ėmė aidėti šūviai. Mat rugpjūčio 15 diena yra vandens paukščių medžioklės pradžia. Jau galima medžioti didžiąsias, o taip pat rudagalves antis, dryžagalves, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernykles. Kuoduotasis antis ir laukius medžioti bus leista nuo rugsėjo 15 dienos iki gruodžio 15 dienos.

Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus. Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą dabar įtrauktos dvi rykštenių rūšys: kanadinė ir didžioji (vėlyvoji).

Lietuva ketina atsakyti žemės ūkio atašė Rusijoje ir tokią pareigybę įsteigti Japonijoje. Tai numatyta Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

Afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas šį savaitgalį nustatytas šešiuose kiaulių laikymo ūkiuose. Viename jų buvo laikomos 164 kiaulės, dar keturiuose – penima po keletą gyvūnų. Naujausias AKM židinys nustatytas Lazdijų rajone, čia 17 kiaulių buvo laikomos nelegaliai, nedeklaravus kiaulių laikymo vietos.

Lietuvos bitininkų derlius šiais metais bus 30-40 proc. mažesnis negu pernai, Lietuvos radijui šeštadienį prognozavo Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas Algirdas Amšiejus.

Šiandien Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui šalies ūkininkams skirti 33,9 mln. eurų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos. Parama iš biudžeto bus skiriama pienininkams, gyvulių augintojams ir žemdirbiams.

Šiandien ministrų kabinetas pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui reorganizuoti 42 miškų urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą. Šis sprendimas leis juos sujungti į vieną valstybės įmonę – Valstybinių miškų urėdiją ir taip pradėti ilgai lauktą pertvarką.

Seimui leidus pertvarkyti valstybines miškų urėdijas, Aplinkos ministerija Vyriausybei siūlo pirmuosius pertvarkos sprendimus.  

Seimui leidus pertvarkyti valstybines miškų urėdijas, Aplinkos ministerija Vyriausybei siūlo pirmuosius pertvarkos sprendimus.  

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Panevėžio departamentas praneša, kad nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo Nr. IX-456 pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nebereglamentuoja ūkininkų veiklos su nuodingosiomis medžiagomis.

Savivaldybės sunerimusios, jog Lietuvos gyventojai labai greitai nebeturės galimybės gauti kokybiškų žemės ūkio paslaugų, ir tai lems dar didesnę atskirtį tarp miesto ir kaimo vietovių.

Valstybines miškų urėdijas suvienysianti įmonė Valstybinių miškų urėdija galėtų įsikurti Panevėžio rajone, siūlo Aplinkos ministerija.

     Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, stiprindami aplinkosauginę kontrolę, vykdo teritorijų apžvalgas ne tik iš sausumos bei vandens, bet ir iš oro. Pareigūnams talkina Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų kariškiai, kurie skraidina sraigtasparniu. Iš viršaus puikiai matosi pažeidimai, kuriuos važiuojant automobiliu ar einant pastebėti sunku.

Šiemet apie 4 mln. tonų grūdų eksportuoti ketinantys Lietuvos grūdininkai sako, kad grūdų transportavimo į Klaipėdos uostą procesas turėtų būti sklandus. Tačiau konkurencija dėl šių krovinių šiemet turėtų būti aršesnė.

Vasaros laikotarpiu viena aktualiausių miško apsaugos problemų – miško apsauga nuo gaisrų. Pievų, pamiškių išdžiūvusi žolė, spygliuočių jaunuolynai lengvai užsiliepsnoja nuo mažiausios kibirkšties, todėl miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo saugoti mišką bei tinkamai taikyti priešgaisrines apsaugos priemones.

Lietuvoje pastaraisiais metais didėja nepramoniniu būdu pagamintų kiaušinių paklausa ir atsiranda vis daugiau norinčiųjų auginti vištas dedekles. Dabar smulkiesiems ūkininkams kiaušinius realizuoti  bus gerokai paprasčiau  – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) supaprastino kiaušinių tiekimo rinkai reikalavimus.

Pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui žemdirbiai raginami nedelsti ir pranešti apie sutvarkytus buvusius arba naujus netinkamus paramai gauti žemės plotus.

Afrikinio kiaulių maro (AKM) židinio likvidavimo darbus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai vykdė ir savaitgalį. Iš viso nuo liepos 14 d. UAB „Beržų kompleksas” priklausančioje kiaulių fermoje (Šilų kaimas, Jonavos r.) nugaišinta ir utilizuota beveik pusė, t.y. 9 830 kiaulių.

Š. m. liepos 12 d. Liepų kaimo (Kėdainių r.) laukuose vyko respublikinės artojų varžybos, kuriose susirungė geriausi šalies artojai. 

Siekdama atsakingo augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo žemės ūkyje, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šią savaitę pradėjo grūdinių ir ankštinių kultūrų pasėlių stebėjimą. Jo metu didelis dėmesys bus skiriamas herbicidų, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga glifosatas, naudojimui.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šių metų birželio 16 d. pranešimu informavo apie UAB „Joniškio grūdai“ sustabdytą pašarų platinimą dėl jų gamyboje panaudotų gyvsidabriu užterštų pašarinių mielių žaliavų (importuotojas UAB „Raleksas“, kilmės šalis – Rusijos Federacija).

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) informuoja, kad iki liepos 15 d. visi miško valdytojai turi deklaruoti ir sumokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, taip pat už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Tai aktualu gyventojams, kurie pardavė medieną ar nenukirstą mišką ir pajamų gavo šių metų pirmajame pusmetyje. Juridiniai asmenys šį mokestį moka kas mėnesį, iki kito mėnesio 15 d.

Žemės ūkio ministerijoje birželio 22 d. įvykusiame Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos Stebėsenos komiteto posėdyje kartu su Europos Komisijos (EK) atstovais diskutuota svarbiais Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (toliau – Veiksmų programa) įgyvendinimo klausimais.

Ūkininkai, vykdantys veiklas pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones ar tęsiantys įsipareigojimus pagal ankstesnio finansinio laikotarpio programą, turėtų nepamiršti, kad tam tikrus ūkio darbus jie turi užbaigti iki liepos 1 d.

Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius ir savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas įsitikinę, kad kuo skubiau sutelkus visas suinteresuotas puses – ministerijas, savivaldos atstovus, ūkininkus, medžiotojus, reikia imtis priemonių sprendžiant nevaldomos stumbrų bandos keliamas problemas ir grėsmę žmonėms.

Trečiadienį į protestą prie Seimo susirinkus maždaug 100 miškų urėdijų reforma nepatenkintų jų darbuotojų bei profesinių sąjungų atstovų, o Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pranešė, jog reformos priėmimas atidedamas iki rudens. Dar antradienį ryte jis sakė, kad įstatymo pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje.

Milžiniška rinka mėsos ir žuvies produktams, neribotos galimybės pasireikšti šalies lengvajai pramonei, IT sektoriaus plėtra – tokios gali būti Lietuvos verslo galimybės Kazachijos rinkoje. O mainais Lietuvą galėtų pasiekti Kazachstano grūdai, kroviniai į Klaipėdos jūrų uostą ir, galbūt, ne viena dešimtis studentų į mūsų aukštąsias mokyklas, įsitikinęs žemaičiams gerai pažįstamas dr. Jonas Jagminas.

Seimo pirmininkas mano, jog stringanti urėdijų reforma bus patvirtinta Seimo pavasario sesijoje, kuri turėtų baigtis birželio pabaigoje ar liepos pradžioje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad uždrausta prekiauti viena granatų sulčių „Tichvinskij Ujezd“ partija. Sprendimas priimtas nustačius, kad sultyse pridėta saldiklio kalio acesulfamo, kurio naudojimas sulčių gamyboje – draudžiamas.

Televizijos laidoje pamatytas vaizdas Arūnui Oškučiui įsiminė ilgam ir tiesiogine prasme pakeitė gyvenimą – siužetas apie renkamas paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ tapo stimulu pradėti ūkininkauti. Viename iš šalies universitetų programuotoju dirbantis jaunas vyras susižavėjo galimybe prasmingai išnaudoti laisvą laiką ir „įdarbinti“ iš močiutės paveldėtą žemę, tad užpildė paraišką paramai gauti ir, nelabai tikėdamasis, ją gavo. Taip prasidėjo Oškučių braškių verslo pradžia.