Milžiniška rinka mėsos ir žuvies produktams, neribotos galimybės pasireikšti šalies lengvajai pramonei, IT sektoriaus plėtra – tokios gali būti Lietuvos verslo galimybės Kazachijos rinkoje. O mainais Lietuvą galėtų pasiekti Kazachstano grūdai, kroviniai į Klaipėdos jūrų uostą ir, galbūt, ne viena dešimtis studentų į mūsų aukštąsias mokyklas, įsitikinęs žemaičiams gerai pažįstamas dr. Jonas Jagminas.
Atverti rinkas, sujungti šalis, nutiesti kultūrinius saitus – visa tai yra ambicijų, iššūkių bei realių galimybių derinys. Vakarų Lietuvą aptarnaujantis Kazachstano garbės konsulatas jau porą metų veikia Klaipėdoje, o iš Vilniaus, kuriame neseniai duris atvėrė dar vienas konsulatas, bus kuruojama veikla sostinės ir Šiaulių apskrityse. Tačiau įvairiomis iniciatyvomis šiuose miestuose nebus apsiribojama.
Šių metų pavasarį „Versli Lietuva“ paskelbė prekybos apžvalgą, kurios duomenimis, praėjusiais metais prekių apyvarta tarp Kazachstano ir Lietuvos siekė veik 620 mln. eurų. Iš apžvalgos matyti, kad vietinių prekių eksportas į Kazachstaną pastaraisiais metais lėtėja: pernai jis sumažėjo kiek daugiau nei ketvirtadaliu – iki 286 mln. eurų. Tuo metu importo vertė – tik augo, iki trečdalio mlrd. eurų.
Gerai šią rinką išmanantys verslininkai sako, kad Kazachstane lietuvių verslas galėtų parduoti beveik viską, tačiau investuoti ir kantriai dirbti šioje rinkoje kažkodėl nenori. Koją jiems kiša baimė, nesupratimas ir pernelyg greito pelno siekis. Tačiau tai – jau bendra mūsų verslo mentaliteto problema.
Antai Kazachstane „Viči“ produkcija prekiaujama daugiau kaip 10 metų, ilgus veiklos metus skaičiuoja ir akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“, „Pieno žvaigždės“. Bet Kazachstano rinka nėra guminė. Galiausiai reikia žinoti vietinę specifiką, o rezultatai pasiekiami ne per vienerius metus.
Kliuvinių, kaip pagyvinti ekonominius kultūrinius santykius, dar apstu. Daug metų kalbėta apie tiesioginius skrydžius iš Vilniaus, bet tokių vis dar nėra. Atvežti vieną toną grūdų kainuoja apie 90 JAV dolerių – bene tiek pat kiek kainuoja patys grūdai. Būtinas ir visų tranzitinių šalių sutarimas, kad geležinkelių tarifai būtų protu suvokiami, o traukinių sąstatai išjudėtų.
Tačiau neįveikiamų darbų nėra – traukinių sąstatais iš Vakarų Europos automobilių detalės per Lietuvą, Baltarusiją, Rusiją jau pasiekia Kazachstaną; vilkikais-šaldytuvais šią šalį pasiekia ir šaldyta vištiena. Didžiuosiuose Kazachijos miestuose dirba Lietuvos architektai, kuriasi lietuvių vadovaujamos didmenos prekybos bendrovės.
Vis dėlto valdžia prioritetus dėlioja kiek kitaip. Štai Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, argumentuodama, kad Kazachstanas ir Azerbaidžanas nepatenka į Lietuvai aktualiausių rinkų sąrašą, nusprendė panaikinti šiose šalyse esančiose Lietuvos ambasadose komercijos atašė pareigybes. Jau kuris laikas Kazachstane komercijos atašė ir nėra.
Keista, kad, užuot tyrinėję, mezgę kontaktus, ūmai atsitraukiame. Įvesti naujas prekes į Kazachijos rinką nėra paprasta. Taip, čia negali būti tokių maržų, prie kokių verslas buvo įpratęs Rusijoje. Procesai ilgi ir sudėtingi. Vis tik manau, kad Lietuvos verslininkai čia turi perspektyvą su sąlyga, kad investuos į rinkodarą, megs ryšius. Nors tai nebuvo lengva, per porą metų Kazachstane vietą po saule išsikovojo kelios lietuvių statybų įmonės.
Prieš kelis mėnesius Lietuvoje viešėjęs Šiaurės Kazachstano srities vicegubernatorius Ratmiras Achmetovas dar kartą priminė Lietuvos verslininkams: šalis turi daug išžvalgytų, bet nepradėtų eksploatuoti telkinių, todėl ieško investuotojų. „Turime daug gamtinių išteklių ir išvystytą žemės ūkį, tačiau silpnoką perdirbimo pramonę, todėl stengiamės sudaryti kuo palankesnes sąlygas investuotojams“, – kalbėjo jis.
Šiaurės Kazachstanas yra palyginti nedidelė, bet svarbi vienos iš didžiųjų pasaulio valstybių sritis – joje užauginama maždaug trečdalis šalies kviečių: apie 5 mln. tonų per metus, milijonu tonų daugiau nei visoje Lietuvoje.
Kazachstaną šiomis dienomis garsina Astanoje vykstanti pasaulinė paroda „Expo 2017“. Lietuvai tai – dar viena galimybė atsiskleisti. Mūsų šalis seniai turi ambicijų tapti svarbia tiekimo grandinės tarp Rytų bei Vakarų dalimi, dirbanti globaliose rinkose. Kazachstanas ir yra viena iš tokių rinkų.
Nepaisant reeksporto į Kazachstaną mažėjimo, ši šalis išlieka septinta didžiausia reeksporto rinka Lietuvai. pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kazachstaną sudarė 7,7 proc. viso prekių eksporto, o 92,3 proc. teko reeksportui.
Dr. Jonas Jagminas, Kazachstano garbės konsulas Lietuvoje
