Rodos, žodis skola turėtų reikšti vienodą dalyką - tiesiog pasiskolinti pinigai, kuriuos privaloma grąžinti. Tačiau viskas yra šiek tiek kitaip. Vienais atvejais tereikia skolininko geranoriškumo ir sąžiningumo. Egzistuoja ir tokie atvejai, kai skolininkas iš tiesų negali grąžinti skolos dėl netikėtai iškilusių finansinių problemų. tokios skolos vadinamos beviltiškomis. Tad teigti, jog visos skolos yra lygiavertės tikrai nebūtų teisinga.
Kas yra beviltiška skola?
Beviltiškos skolos - tokios skolos, kurių skolininkai dėl tam tikrų aplinkybių negali grąžinti. Skola laikoma beviltiška, kai praeina daugiau nei vieneri metai kai suma įtraukiama į mokesčio mokėtojo pajamas. Pateiksime pavyzdį. Sakykim, sąskaita išrašyta 2023.04.04. Vadinasi ši pinigų suma beviltiška bus paskelbta 20234.04.04. Turėtumėte žinoti, jog skola gali būti traktuojama kaip beviltiška gerokai anksčiau. Tai įvyksta tokiais atvejais:
- kai skolininkas paskelbiamas mirusiu;
- kai skolininkas bankrutuoja;
- kai skolininkas likviduotas.
Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.
Kaip apsaugoti savo lėšas nuo beviltiškų skolų likimo?
Antstoliai įvardija dvi pagrindines taisykles:
- neleisti skoloms pasenti;
- rodyti iniciatyvą bendraujant su skolos išieškojimą vykdančiais specialistais. Kreditoriaus iniciatyva labai reikšminga. Informuodamas antstolį apie žinomą skolininko turtinę padėtį, jis gali ženkliai paspartinti išieškojimo proceso eigą ir efektyvią baigtį savo naudai.
Pagal statistiką naujų skolų išieškoma 3-4 kartus daugiau už įsisenėjusias skolas. Be abejonės, didesnės sėkmės galima sulaukti, kai kreditorius pažįsta skolininką. Visgi, anot anstolių tokių atvejų yra labai daug. Skolininką pažįstantis kreditorius gali žinoti apie jo turimą nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ar kitus vertingus daiktus.
Kada ir kaip gali padėti antstolis?
Antstoliai užtikrina, jog problemai spręsti dažnai užtenka nepriverstinių teisinių sprendimų. Galima teigti, jog antstolis yra tarpininkas. Tiesiog tai yra ikiteisminis skolų išieškojimas. Beje, imtis tarpininkavimo vaidmens antstolis gali tik tuomet, kai turtinės prievolės įvykdymo terminas yra pasibaigęs. Įstatymai reikalauja, kad kreditorius, kreipdamasis į antstolį dėl beviltiškos skolos išieškojimo, pateiktų dokumentus, kurie patvirtintų skolininko turtinės prievolės egzistavimą ir jos dydį. Tokie dokumentai gali būti: nuomos, pirkimo - pardavimo, kai kurių paslaugų sutartys, PVM sąskaitos faktūros ir kitokie konkrečioje situacijoje reikalingi dokumentai.
Ikiteisminis skolos išieškojimo būdas yra naudingas ir kreditoriui, ir skolininkui. Tiesiog tai gerokai pigiau. Taip yra todėl, kad šis būdas leidžia išvengti žyminio mokesčio teismui bei vėlesnių priverstinio sprendimo vykdymo išlaidų mokėjimo. Apie tai, kad taupomas laikas, net neverta sakyti. Tai savaime suprantama.
Galiausiai - dažnai pasitelpiamas žmogiškasis faktorius. Antstoliai paprastai turi nemažai patirties tokiuose procesuose ir moka įteigti skolininkui, jog verta ieškoti būdų grąžinti skolą jo paties naudai. Kitaip jo laukia priverstinio išieškojimo procesas, kurio metu areštuojamos sąskaitos ir taikomos kitos suvaržančios priemonės.
Ko prireiks, kai skolininkas miręs, bankrutavęs ar likviduotas?
Skolininko mirties atveju, norint įrodyti, jog skola yra beviltiška prireiks tokių dokumentų:
- skolininko mirtį liudijančio dokumento, kurį išduoda Gyventojų registro tarnyba prie VRM,
- dokumento, suteikiančio informaciją apie tai, kad skolininko palikto turto nepakanka skolai grąžinti ;
Skolininko bankroto atveju prireiks:
- nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto;
- pastangas susigrąžinti skolas įrodančio dokumento. Šiuo atveju antstolis turi išrašyti aktą ar vykdomąjį dokumentą, kuris įrodo apie neįvykdytą išieškojimą.
Skolininko likvidavimo atveju prireiks:
- dokumento, įrodančio juridinio asmens likvidavimo faktą;
- dokumento,kuris įrodo, jog likviduotas skolininkas neturi pakankamai turto skolai padengti.
23-256
