Aplinkos apsaugos agentūros dronas „Kiras“ ir jo pilotai padėjo stebėjimus Kuršių nerijos nacionalinio parko Naglių gamtiniame rezervate. Agilo ir Vingio kopos buvo stebimos ir matuojamos naudojant nuotolinį aerokartografavimo metodą. Šios kopos itin saugomos ir yra svarbios gamtos įvairovei, todėl Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Naglių gamtinio rezervato išskirtinumas – nuolat kintanti gamtinė aplinka. Vėjų perpustomas smėlis sukuria unikalų kopų kraštovaizdį. Skurdūs, greit įkaistantys dirvožemiai, vandens trūkumas lemia, kad šiose vietose gali augti tik smėlynų ir sausų vietų augalai. Plotuose, kuriuose dėl miško artumos ar reljefo yra užuovėja ir pustymas menkesnis, smėlis palaipsniui apauga pilkųjų kopų augalais. Ten, kur vėjas gali siautėti netrukdomas, auga tik užpustymą ir nupustymą galintys ištverti smėlynų augalai. Taip susikuria mozaikiškai persimaišiusios savitos pajūrio smėlynų buveinės.
Siekiant išsaugoti Kuršių nerijos kopų gamtinę įvairovę, tenka spręsti nelengvus uždavinius – kaip atrasti pusiausvyrą tarp nuolatinio judėjimo ir kitimo stadijų. Tai yra – kaip išgelbėti pilkąsias kopas, kad jų nepasiglemžtų miškas, kaip sustabdyti pilkųjų kopų augalų skverbimąsi į baltąsias, kaip išsaugoti pustomas kopas ir tuo pačiu sulaikyti smėlį, kad jis nuobiriniais kopų šlaitais nesusrūtų į marias.
Reikšmingiausią poveikį smėlio judėjimui turi pajūrio vėjai, tačiau netinkamas žmonių elgesys sutrumpina kopų gyvavimą. Naglių gamtinio rezervato mokomajame take vyksta dideli kopų reljefo pokyčiai dėl žmogaus veiklos. Ten, kur žmonės daugiausiai vaikšto, kopų reljefas sparčiausiai kinta. Pėdas smėlyje vėjas greitai paverčia duobe, o duobė virsta griova. Diena iš dienos lankytojams einant tuo pačiu taku, griova gilėja.
Būtent dėl to kopa Naglių gamtiniame rezervate, per kurią vedė mokomasis takas, buvo padalinta į dvi dalis. Dabar takas perkeltas į naują vietą, kad sužalota kopa galėtų atsigauti.
Negyvosios kopos, 3D vaizdas
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai su Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovais aptarė bendradarbiavimo ir duomenų panaudojimo klausimus. Turint krantų ir kopų matavimo duomenis galima geriau įvertinti pokyčių priežastis ir imtis veiksmų apsaugant šį unikalų Lietuvos kampelį.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
