Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, kuriais siūloma atskirti baudžiamąją atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje nuo administracinės. Tam siūloma nustatyti konkretų atliekų kiekį, kurį išmetus grėstų baudžiamoji atsakomybė. Taip pat numatoma griežtinti juridinių asmenų administracinę atsakomybę už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudas didinant du kartus.
„Atvejai, kai nelegalūs verslai ar fiziniai asmenys siekdami maksimalios komercinės naudos ir vengdami tvarkymo išlaidų atliekas tiesiog išmeta gamtoje ar miesto teritorijoj negali būti toleruojami. Galiojanti administracinės atsakomybės sistema neveikia prevenciškai, baudos per mažos ir dažnai nesumokamos, valstybės patiriama žala neatlyginama, tokias veikas kartoja tie patys asmenys. Siūlomos pataisos, griežtinančios atsakomybę, kartu su kitomis Aplinkos ministerijos inicijuotomis priemonėmis leistų užkirsti kelią grubiems aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimams, dėl kurių dideliu mastu niokojama aplinka“, – komentuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Siūloma nustatyti, kad administracinė atsakomybė už atliekų išmetimą aplinkoje būtų taikoma, kai į aplinką išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Viršijus šią ribą kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Juridiniams asmenims išmetus nuo 5 iki 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų tai užtrauktų baudą nuo 2,8 iki 6 tūkst. eurų, o už pakartotinę veiką – nuo 3,4 iki 8 tūkst. eurų. Kai išmetama nuo 5 iki 7 m3 pavojingųjų atliekų atitinkamai grėstų bauda nuo 16 iki 28 tūkst. eurų, o už pakartotinę veiką – nuo 28 iki 60 tūkst. eurų.
Fiziniams asmenims atsakomybę siūloma griežtinti mažinant ribinius išmetamų atliekų kiekius. Iki šiol baudos buvo taikomos išmetus nuo 5 kubinių metrų ir daugiau atliekų, tačiau nebuvo nustatyta viršutinė riba. Dabar siūloma nustatyti nepavojingoms atliekoms 15, o pavojingoms 7 kubinių metrų viršutinę ribą. Viršijus šią ribą jau kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Šiuos Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus nuspręsta inicijuoti po Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vykusių klausymų dėl Baudžiamojo kodekso projektų, susijusių su aplinkosauginiais pažeidimais metu kilusių diskusijų, kad būtina aiškiau atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės.
Primename, kad šiuo metu Seime svarstomos Baudžiamojo kodekso pataisos, tiksliau apibrėžiančios aplinkosauginius pažeidimus, kurie būtų laikomi baudžiamąja veika. Šie pakeitimai sudarytų galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už gamtai padarytą didelę žalą, kurią sukėlė Baudžiamajame kodekse apibrėžti šiurkštūs, sisteminiai aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai.
Siūloma nustatyti konkrečią žalos aplinkai dydžio ribą, nuo kurios žalą sukėlę aplinkosauginiai pažeidimai laikomi baudžiamuoju nusikaltimu – 400 MGL (19, 6 tūkst. eurų). Baudžiamoji atsakomybė siūloma taikyti ir tais atvejais, kai vykdant neteisėtą veiką į aplinką išmetama, daugiau kaip 7 tonos pavojingų atliekų, daugiau kaip 15 tonų nepavojingų atliekų.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
