Siekdama paskatinti draudimo įmones aktyviau drausti augalus ir pasėlius nuo gamtos stichijų, Žemės ūkio ministerija siūlo patrauklesnes valstybės perdraudimo sąlygas, kurios paskatins šias įmones žemdirbiams siūlyti priimtinesnius draudimo įkainius ir didesnes draudžiamojo ploto apimtis.
Planuojama kompensuoti nuostolius, patirtus ne tik dėl stichinės sausros, bet ir dėl ilgo lietingo laikotarpio. Šiuo metu valstybės perdraudimo garantijos taikomos tik stichinei sausrai.
Taip pat numatoma pratęsti valstybinio perdraudimo garantijų draudimo įmonėms taikymą 2023–2025 metais bei nustatyti pastovaus dydžio nekintamą perdraudimo koeficientą – draudimo įmonės galėtų gauti valstybės pagalbą, jeigu draudimo nuo stichinės sausros ir (arba) nuo ilgo lietingo laikotarpio rizikų išmokos įmokas viršytų tik daugiau nei 2 kartus.
Šiuo metu numatyta, kad draudimo įmonės galėtų prašyti valstybės paramos tik tada, kai išmokėtų 6,5 kartų didesnę už surinktas įmokas sumą, o tai nerealu, nes draudimo įmonių mokumas nėra neribotas. Toks perdraudimo koeficientas neturi įtakos nei privačių perdraudimo kompanijų sąlygoms, nei Lietuvoje augalus bei pasėlius draudžiančių draudimo įmonių įmokų tarifams bei draudžiamų plotų apimtims.
Gamtos stichijos – mažiau bendrosios žemės ūkio produkcijos, daugiau žemdirbių ir valstybės biudžeto nuostolių
2022 m. stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu iš 60 savivaldybių registruota 27 savivaldybėse, nuo šios rizikos buvo apdraustas beveik 14 tūkst. ha plotas. 2021 m. sausra registruota 8 savivaldybėse ar jų dalyse, 2020 m. – 6, o 2019 m. – 47 savivaldybėse (2019 m. stichinė sausra paveikė daugiau kaip 64 tūkst. ha pasėlių).
2018 m. dėl stichinės sausros žemės ūkio bendrosios produkcijos buvo pagaminta 253 mln. Eur mažiau nei 2017 m. ir patyrusių nuostolius žemės ūkio veiklos subjektų pajamų stabilizavimui buvo išmokėta 17 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Lietuvoje nuo stichinės sausros draudžiama nuo 2008 m.
Ilgas lietingas laikotarpis (bendrais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis) 2022 m. registruotas 52 stotyse iš 97, nuo šios rizikos buvo apdraustas 18 tūkst. ha plotas. 2021 m. – 21 stotyje iš 69, o 2020 m.- 9 stotyse iš 58.
2017 m. dėl lietingos vasaros patyrusių nuostolius žemės ūkio subjektų pajamų stabilizavimui buvo išmokėta 9,13 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Lietuvoje nuo ilgo lietingo laikotarpio draudžiama nuo 2019 m.
Šiuo metu Lietuvoje parama augalų ir pasėlių draudimo sistemai teikiama pagal 3 priemones:
- Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2009-04-10 įsakymu Nr. 3D-236 „Dėl draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių patvirtinimo”. Pagal jas žemės ūkio veiklos subjektams kompensuojama iki 50 proc. draudimo įmokų dalis;
- Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu žemės ūkio veiklos subjektams, įgyvendinimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2016-05-25 įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Pagal jas žemės ūkio veiklos subjektams kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokų dalis (2024 m. derliaus paraiškos planuojamos kompensuoti pagal atitinkamą LŽŪKP 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę “Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija”);
- Draudimo įmonių išlaidų, susidariusių išmokant draudimo išmokas už nuostolius, patirtus dėl stichinės sausros, dalinio kompensavimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2008-06-13 įsakymu Nr. 3D-333 „Dėl dalies draudimo įmonių išlaidų, susidariusių išmokant draudimo išmokas už nuostolius, patirtus dėl stichinės sausros, kompensavimo taisyklių“. Pagal Perdraudimo priemonę draudimo įmonėms teikiama išmokų dėl stichinės sausros dalinė kompensacija.
Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1218 ,,Dėl augalų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams ir draudimo įmonių išlaidų dalinio kompensavimo“ pakeitimo“ projektas, pateiktas derinti su visuomene Teisės aktų informacinėje sistemoje. Jį galima rasti čia.
ŽŪM nuotrauka
