Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad daugumos Lietuvos vandens telkinių prastą būklę lemia ir netvarkomos buitinės nuotekos. Norėdami apsaugoti ežerus ir upes nuo nuotekų taršos, pasak ministro, susitelkti turime visi – Aplinkos ministerija, savivaldybės, jų kontroliuojamos vandentvarkos įmonės ir patys gyventojai.
Europos Komisija 2017 m. įspėjo, kad Lietuva nėra užtikrinusi Miesto nuotekų direktyvos reikalavimų net 54 vietovėse, vadinamosiose aglomeracijose. Šalinant EK nurodytus trūkumus, ypač svarbus yra Kėdainių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos projektas, kuris pradėtas įgyvendinti š. m. rugsėjį. Darbai turi būti užbaigti iki 2022 m. sausio 12 d.
Lapkritį ir Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad kol kas prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungė beveik 300 tūkst. gyventojų, nors ir buvo sudarytos sąlygos. Pagal kontrolierių ataskaitą, iki šiol pagal direktyvos reikalavimus išvaloma tik 71 proc. komunalinių nuotekų. Miesto nuotekų direktyva turėjo būti įgyvendinta dar 2010 metais. Galutinis Europos Komisijos terminas Lietuvai – 2023-ieji.
Simono Gentvilo teigimu, artimiausiu metu ministerija skatins gyventojus prisijungti prie centralizuotų tinklų, o neprisijungusius inspektoriai tikrins, ar jų nuotekų įrengimai turi leidimus, atitinka standartus ir neteršia aplinkos. „Paviršinius ir gruntinius vandenis, ežerus ir upes žmonės gali apsaugoti jau dabar, nelaukdami, kol jų kieme pasirodys aplinkos apsaugos inspektoriai“, – sako ministras.
Vietovėse, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų turi būtų surenkama centralizuotai ir tinkamai išvaloma. Iki šiol sukurti reikiamą infrastruktūrą ir prijungti gyventojų būstus prie nuotekų surinkimo tinklų sunkiausiai sekėsi vietovėms, esančioms Vilniaus regione, taip pat Biržų, Kupiškio, Raseinių savivaldybėse. Pažymėtina, kad 2021 m. kovą nuotekų tvarkymo paslaugų negaunančių gyventojų skaičius atitinkamose aglomeracijose gali keistis nustačius naujas jų ribas.
Padėdama spręsti gyventojų būstų prijungimo prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų problemą, Aplinkos ministerija savivaldybėms skyrė 2,35 mln. eurų dotaciją iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir 3,5 mln. eurų iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF). Artimiausiu metu bus paskelbtas papildomas kvietimas teikti paraiškas dotacijoms iš LAAIF lėšų. Šiam tikslui numatyta skirti dar 1 mln. eurų.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
