Pušų kenkėjų , žiemojančių miško paklotėje, monitoringas, kaip ir kasmet atliktas Lietuvos pietinės dalies pušynuose, parodė, kad žiemoti šių kenkėjų liko nedaug ir kad pavasarį jie neturėtų kelti didesnės grėsmės.
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai paklotėje žiemojančių pušų spyglių kenkėjų – pušinio verpiko, pušinio pelėdgalvio, pušinio sprindžio ir paprastojo pušinio pjūklelio – apskaitas atliko lapkritį 60 parinktų pastovių vietų Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Veisiejų regioninio padalinio Druskininkų, Grūto, Kabelių, Latežerio, Merkinės, Norulių girininkijose ir Varėnos regioninio padalinio Marcinkonių, Perlojos ir Zervynų girininkijose. Stebėsena vyko tuose medynuose, kur pirmiausia pradeda gausėti šių kenkėjų ir kur anksčiau buvo aptikta jų masinio dauginimosi židinių.
Monitoringo metu kiek gausiau rasta pušinio verpiko žiemojančių vikšrų, pušinio sprindžio ir pušinio pelėdgalvio – vos keletas lėliukių, o pušinio pjūklelio kokonų visai nerasta. VMT specialistų prognozėmis, VMU Veisiejų ir Varėnos regioninių padalinių pušynuose tokie kenkėjų kiekiai pušų lajų defoliacijai 2021 m. pavasarį neturės pastebimos įtakos ir nereikės taikyti priemonių spyglius graužiančių kenkėjų vikšrams naikinti.
Kito spyglius graužiančio kenkėjo, verpiko vienuolio, monitoringą VMT atliko rugsėjį 39 pastoviose vietose, kur pirmiausia pradeda gausėti šių kenkėjų ir kur anksčiau buvo aptikta jų masinio dauginimosi židinių, – VMU Veisiejų regioninio padalinio Ančios, Baltašiškės, Kapčiamiesčio, Stalų ir Veisiejų girininkijose. Apskaitų duomenys parodė, kad ir šio kenkėjo šalies pietinės dalies pušynuose yra negausu ir kad jis 2021 m. taip pat neturėtų kelti grėsmės.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
