Įgyvendinant Baltijos regioną ir Europą jungiančio dujotiekio GIPL projektą, žengtas dar vienas svarbus žingsnis – nutiesta pirmoji 750 metrų ilgio dujotiekio gija po plačiausia Lietuvos upe – Nemunu, Alytaus rajone.
„Sklandžiai užbaigtas sudėtingiausias darbų etapas ir tai, kad jau atlikta beveik 40 proc. suplanuotų GIPL projekto darbų leidžia mums jaustis užtikrintai, kad šis Lietuvai ir visai regiono dujų rinkai svarbus projektas dėl tinkamo dėmesio projekto kokybės ir rizikų valdymui, bus įgyvendintas numatytu laiku. Svarbu tai, kad iki kitų metų pabaigos įgyvendintas GIPL projektas suteiks rinkos dalyviams laisvę rinktis dujų tiekimo šaltinius ir kryptis,“ – sako EPSO-G grupės generalinis direktorius Rolandas Zukas.
Pasak EPSO-G grupei priklausančio ir GIPL projektą įgyvendinančio dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovo Nemuno Bikniaus, artimiausiu metu bus pradėta tiesti antroji dujotiekio gija po Nemunu.
„Vienos dujotiekio gijos po Nemunu pakanka, kad dujos pradėtų tekėtų vamzdynu, o lygiagrečiai klojama antroji leis užtikrinti nenutrūkstamą dujotiekio darbą vykdant būtinuosius priežiūros darbus ateityje“, – sako N. Biknius.
Pasitelkus aplinką tausojančią horizontalaus kryptinio gręžimo (HDD) technologiją, darbai abipus Nemuno vykdomi nuo liepos vidurio. Numatoma, kad antrasis lygiagrečiai tiesiamas dujotiekio vamzdis po Nemunu bus užbaigtas tiesti rugsėjo pradžioje. Vasaros pradžioje taip pat sklandžiai paklotas vamzdynas po Nerimi.
Didelio masto energetikos infrastruktūros projektų istorijoje yra atvejų, kai dujotiekių tiesimas po vandens telkiniais stabdydavo projektus. Kokybiškai dirbant rangovams ir partneriams bei susiklosčius palankioms geodezinėms sąlygoms, GIPL dujotiekio tranšėjos gręžimas nevėlavo. Dėl pakrantėje esančio biraus grunto, dujotiekis apsaugomas specialiu dėklu.
Sunkiai prieinamose vietovėse, išsaugant pakrančių miško plotus, vandens augaliją ir gyvūniją bei išlaikant natūralią aplinką HDD darbus atlieka Vokietijos rangovas „LMR Drilling“. Pagrindinis visos dujų jungties rangovas – „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“.
Pasak N. Bikniaus, GIPL dujotiekio statyba vyksta sparčiai: jau suvirinta 100 iš 165 kilometrų dujotiekio atkarpų. Iki šių metų pabaigos planuojama įgyvendinti du trečdalius projekto. Po to bus toliau montuojamas likusios dujų vamzdyno atkarpos nuo Alytaus rajono iki Lazdijų, įrengiamos čiaupų mazgų aikštelės ir statoma dujų apskaitos stotis Lietuvos-Lenkijos pasienyje.
2021 m. pabaigoje pradėsiantis veikti GIPL dujotiekis sujungs Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Projektas bus ekonomiškai naudingas regionui: dujotiekis leis dujas gauti iš įvairių šaltinių, atvers galimybes tiekti dujas iš Lenkijos, ir į šią šalį bei Ukrainą ar kitas valstybes, susiformavus tinkamoms rinkos sąlygoms ir infrastruktūros galimybėms. Šis dujotiekis leis efektyviau panaudoti Lietuvos dujų perdavimo sistemą ir Klaipėdos SGD terminalą.
Sukurti pajėgumai iš Lenkijos į Lietuvą per metus leis transportuoti apie 27 teravatvalandes (TWh) dujų – tai daugiau nei Lietuva suvartoja dujų per metus (22 TWh). Pajėgumai į Lenkiją ir kitas su Lenkija sujungtas šalis leis per metus transportuoti 21 TWh dujų. Tai sudaro apie pusę Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų, todėl atsiranda platesnės jo panaudojimo galimybės. Įgyvendinus GIPL projektą, Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
„Amber Grid“ informacija
Energetikos ministerijos nuotrauka
