Energetikos ministerija, atsižvelgdama į Europos Komisijos (EK) rekomendacijas atnaujino Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planą. Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plane pristatytas mažmeninės elektros energijos tiekimo rinkos liberalizavimas, išmaniosios apskaitos elektros energijos vartotojams įdiegimas, kuriama elektros energijos vartojimo duomenų platforma, taip pat ir nuo 2025 metų planuojami įdiegti pokyčiai energijos balansavimo rinkoje.
EK jau balandžio mėnesį išplatino oficialią nuomonę, kuria pritariama Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plane siūlomoms įgyvendinti elektros rinkos plėtros priemonėms bei pateikiamos rekomendacijos siūlančios įvertinti galimybes įtraukti papildomų priemonių, skirtų skatinti efektyvesnę rinkos plėtrą.
Gavusi Komisijos nuomonę ir paskelbusi atnaujintą Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planą Lietuva priartėjo prie paskutiniojo valstybės pagalbos dėl pajėgumų užtikrinimo mechanizmo, skirto užtikrinti patikimą elektros energetikos sistemos darbą ir pakankamą elektros energijos tiekimo saugumo lygį po 2025 metų, suderinimo su Komisija etapo.
Atnaujintame plane patikslintos nuostatos dėl veiksmų, skirtų trimis etapais atsisakyti mažmeninių elektros kainų reguliavimo. Šie veiksmai, jau pradėti vykdyti: vartotojai per metus suvartojantys 5000 kWh ir daugiau elektros energijos ir patenkantys į pirmąjį etapą, jau nuo 2021 m. sausio 1-osios turės galimybę pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.
Patikslintos nuostatos dėl kaina grindžiamo apkrovos valdymo taikymo skatinimo bei elektros energijos pasiūlos ir paklausos balanso stebėjimo realiu laiku užtikrinimo.
Taip pat patikslintos nuostatos dėl kainodaros, atspindinčios staigų pasiūlos trūkumą rinkoje ir skatinančios rinkos dalyvius aktyviai reaguojant į rinkos signalus mažinti elektros energijos vartojimą bei užtikrinti pajėgumų parengtį tada, kai rinkai labiausiai jų reikia, įdiegimo. Tokia kainodara leistų esant staigiam ir dideliam pasiūlos trūkumui rinkoje tiksliau atspindėti balansavimo rezervų kaštus energijos kainose, sudarytų galimybę rinkos dalyviams susigrąžinti didmeninėje rinkoje patirtas išlaidas ir taip sumažintų adekvatumo problemos mastą.
Įsipareigota siekti, kad iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais Baltijos regionas sudarytų vieną dažnio valdymo bloką ir taip taupytų kaštus visoms Baltijos regiono šalims bei imtis veiksmų siekiant sudaryti sutartis su kaimyninių dažnio valdymo blokų perdavimo sistemos operatoriais dėl bendradarbiavimo, taip pat siekti, kad kartu su kitomis Baltijos regiono šalimis būtų įsteigtas regioninis koordinavimo centras, skirtas užtikrinti efektyvų ir patikimą vis labiau integruotos elektros energijos sistemos veikimą ir eksploatavimą.
Lietuva, kaip ir daugelis Europos Sąjungos šalių, elektros energetikos sistemoje susiduria su panašiomis problemomis – trūksta paskatų vystytis patikimai, prieinamai, lanksčiai ir konkurencingai elektros energetikos sistemos pajėgumų rinkai. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas yra vienas konkurencingiausių būdų šiai problemai spręsti.
Su galutiniu Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planu galima susipažinti čia.
Su Komisijos pateikta nuomone galima susipažinti čia.
Energetikos ministerijos informacija ir nuotrauka
