Lietuvos žemdirbiai neišvengs prievolės mokėti taršos mokestį už įsigyjamus traktorius ir kitas žemės ūkio veikloje naudojamas transporto priemones, pavyzdžiui, kombainus, sako žemės ūkio ministras.
Pasak Andriaus Palionio, to nepadarius Lietuvai grės kelių dešimčių milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) bauda už įsipareigojimo įvesti šį mokestį nevykdymą.
Aplinkos ministerija ūkininkams šį mokestį siūlo nustatyti nuo 2021 metų. Tuo tarpu kai kurie parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariai sako, kad Lietuva turi pakankamai argumentų atremti Europos Sąjungos (ES) priekaištus, kad traktorių savininkai Lietuvoje iki šiol nemoka taršos mokesčių.
A. Palionis: neįvedus mokesčio grės ES sankcijos
Pasak A. Palionio, Lietuva taršos mokestį registruojamiems traktoriams ir kitoms žemės ūkio transporto priemonėms turėjo įsivesti nuo 2007 metų, kai baigėsi trejų metų pereinamasis laikotarpis ES teisės aktų perkėlimui į Lietuvos teisinę sistemą.
„Jeigu nepriimame traktorių teisinės registracijos, tada ministerija turėtų notifikuoti ES, kad taikome nulinį tarifą. (...) Klausimas, ar Europos Komisija tam pritars ir bus viskas tvarkoje. Atversime kortas, kad pas mus realiai nėra to mokesčio nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES. Ministerija pernai gruodį buvo pasiskaičiavusi, kad 34 mln. eurų sankcijos grėstų Lietuvai“, – Seimo Kaimo reikalų komitete šią savaitę sakė žemės ūkio ministras.
Pasak jo, dėl ES sankcijų visų pirma nukentėtų šalies ūkininkai.
„Kol jie nesumokės, jokios paramos lėšos jiems nebus mokamos“, – aiškino A. Palionis.
Seimo nariai: yra galimybė mokesčio išvengti
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas ir konservatorius Kazys Starkevičius tvirtina, kad Lietuva turėtų argumentų diskusijoje su ES dėl šio mokesčio netaikymo.
A. Stančikas siūlo prisiminti žemdirbių savo veikloje naudojamo vadinamojo „žaliojo kuro“ apmokestinimo akcizu istoriją.
„Jeigu prisimintume įstatymo pateikimo pradinę stadiją, jis ir buvo vadinamas taršos mokesčiu žemės ūkiui. (...) Jis tik akcizu vadinamas, nes iš tikrųjų įstatymą priimant mes tą akcizo formą pasirinkome. Šiandien visi tai užmiršę“, – BNS aiškino A. Stančikas.
K. Starkevičiaus teigimu, Lietuva Briuseliui gali užsiminti ir apie šalies ūkininkams nustatytas per mažas tiesiogines išmokas.
„Jūs tiesioginių išmokų neduodate, tai reikalaukite tada, kai bus suvienodintos tiesioginės išmokos“, – BNS pareiškė K. Starkevičius.
Mokestis – pusei traktorių savininkų
Praėjusiais metais Aplinkos ministerija, rengdama automobilių taršos mokestį, norėjo, kad traktoriai ir kita žemės ūkio technika būtų apmokestinama pagal išmetamo CO2 kiekį – taip pat, kaip ir automobiliai. Paaiškėjus, kad žemės ūkio technika neturi paskaičiuoto šio rodiklio, tokios idėjos buvo atsisakyta ir nuspręsta mokestį sieti su sudeginto kuro kiekiu, o galiausiai apsistota ties transporto priemonės galia.
Jeigu Seimas mokestį įteisintų, jis būtų mokamas kaskart kai transporto priemonė būtų registruojama – pirmą kartą įsigijus naują arba keičiantis savininkui.
Dabar Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos numato, kad iki 70 kilovatų galios traktorių, kombainų ir kitos žemės ūkio technikos savininkams jokio taršos mokesčio mokėti nereikėtų. Mažiausias mokestis siektų 40 eurų ir jis būtų mokamas už techniką, kurios galia siektų nuo 71 iki 90 kilovatų. Toliau mokestis po 40 eurų augtų už kas 20 kilovatų galingesnius traktorius.
Didžiausias mokestis neviršytų 600 eurų, o jį mokėtų tik tie žemdirbiai, kurių transporto priemonių galia viršytų 350 kilovatų. Pavyzdžiui, tokio galingumo naujos technikos 2018 metais į Lietuvą atvežta 119, o pakeitė savininkus 83.
„Kuo didesnė galia, tuo daugiau CO2 išmeta“, – viename iš Biudžeto ir finansų komiteto posėdžių pareiškė Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.
Jo teigimu, apie pusė Lietuvoje esančių traktorių yra virš 60 kilovatų galios, o A. Palionis sako, kad daugiausia traktorių yra tarp 90-190 kilovatų.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2018 metais Lietuvoje buvo registruota 4038 naujos žemės ūkyje naudojamos technikos, kurios galia siekė iki 60 kilovatų (dar 9717 priemonių savininkai keitėsi).
Nuo 61 iki 100 kilovatų galios traktorių užpernai įregistruota 1630 (dar 1916 perregistruoti), nuo 101 iki 140 kilovatų – 745 (1410). Didesnio negu 140 kilovatų galingumo žemės ūkio transporto priemonių užpernai Lietuvoje registruota 890, o perregistruota keičiantis savininkui 1381.
Aplinkos ministerijos kanclerio skaičiavimais, dėl naujo mokesčio įplaukos į biudžetą per metus siektų apie 0,9-1 mln. eurų.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
