Rudenį Lietuvoje pasėti augalai paprastai žiemą „užmiega“ – lapai guli ant žemės, jų spalva neryškiai žalsva, lengvai papilkėjusi. Pavasarį atšilus, pasėlių augimas tęsiasi, prasideda žydėjimas, galiausiai sulaukiama derliaus.
Tačiau Vilkaviškio rajone daugiau nei 25-erius metus ūkininkaujančios Alvytės Valuckienės kviečių, rapsų pasėliai šiemet žiemą nepailsėjo – vasario mėnesį jų lapai sultingi, žaliuoja.
„Ši žiema tikrai išskirtinė – visiškai nebuvo užmigdyti augalai, nebuvo šalčio. Taip dar nėra buvę“, – BNS sakė A. Valuckienė, auginanti bulves, rapsus, kviečius ir ankštines kultūras.
Ūkininkė nerimauja, nes augalų vegetacija žiemą nebuvo sustojusi, o jei pavasarį suspaus šaltis – pasėliai smarkiai nukentės arba žus.
Šiltesnė žiema neįšaldė ir kenkėjų, kurie dabartinėmis sąlygomis puikiai žiemoja, be to, neįšalusios vasarinių pasėlių pabiros trukdo augti žieminiams.
„Aš po avižų pasėjau kvietrugius, o avižų pabiros, nori ar nenori, rudenį sudygo. Joms priklauso įšalti, o jos visos šiandien gyvos. Ir ligos pereina iš anų į šitas kultūras ir, antra vertus, jie išaugins sėklas ir bus priemaiša, be to, naudos maisto medžiagas. Nėra gerai tie dalykai“, – sakė A. Valuckienė.
Mokslininkai sako, kad dėl klimato kaitos panašių reiškinių tik dažnės – dėl vidutinės temperatūros padidėjimo kinta augalų vystymosi datos, ilgėja vegetacijos laikotarpis. Klimato pokyčiai ir dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai keičia žemės ūkio augalų raidą, jų produktyvumą ir derliaus kokybę.
Daugės kenkėjų, ligų, piktžolių
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkė Jūratė Ramanauskienė sako, kad dėl šiltėjančio klimato kenkėjų laukuose daugės. Tikėtina, kad sparčiau plis ligos.
„Kenkėjai, kurie lieka žiemoti dirvožemyje, tarkime, kolorado vabalas, jis lenda žemyn į gylį žiemoti. Kuo tas įšalas gilesnis, tuo giliau įlenda, o pavasarį nebeturi sveikatos išlįsti iš taip giliai ir gaunasi natūrali apsauga nuo vabalų, pati žiema taip pakoreguoja. O šiemet, kadangi įšalo nėra, kenkėjų, tikėtina, bus daugiau“, – BNS sakė J. Ramanauskienė.
Ligų sukėlėjams palankiausios sąlygos – drėgmė ir šiltas oras. Kadangi šiemet ne tik žiema, bet ir ruduo buvo neįprastai šiltas, atsirado ankstyvos infekcijos rizika, ligos turėjo galimybę išplisti ir įsitvirtinti. Tačiau jeigu pavasaris bus sausas, pirmieji lapai su užkratu nudžius, tada infekcija toliau neplistų.
J. Ramanauskienės teigimu, stebint javus, labiau reikėtų atkreipti dėmesį į pašaknio ligas – stiebalūžę, javaklūpę. Ilgi, drėgni rudenys padidina riziką, kad tos ligos išplis intensyviau. Anot jos, jau matyti ir lapų ligos – miltligė, septoriozė.
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos profesoriaus Rimanto Veličkos teigimu, iš pietinių regionų atkeliauja ir naujų ligų, pavyzdžiui, cukrinių runkelių rizomanija. Miežiuose pradeda plisti ramuliarija, bulvių pasėliuose didėja amarų gausumas.
Agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkė Gražina Kadžienė sako, kad dėl šiltėjančių žiemų daugėja piktžolių, todėl ūkininkams dar rudenį teks galvoti, kaip su jomis kovoti.
„Jau šiemet iškilo problemų. Įprastai piktžolės, kurios rudenį sudygo, mums nekėlė galvos skausmo, kadangi žiemą jos iššąla ir nereikia papildomai rūpintis apsaugos priemonėmis. Tačiau šiemet atsitiko taip, kad kai kurios piktžolės peržiemojo“, – BNS sakė ji.
Anot jos, žemdirbiams gali tekti ir dažniau išarti žemę, nes vasarinių pasėlių pabiroms neiššalus, žieminiuose augaluose gali atsirasti priemaišų.
Vargins dažnesni ekstremalūs reiškiniai
Agronomas R. Velička sako, kad dėl šiltėjančio klimato kai kuriems augalams geriau seksis peržiemoti, tačiau žemės ūkį dažniau vargins ekstremalūs reiškiniai – sausros, liūtys, karščio bangos, besniegės žiemos, pavasarinės šalnos.
„Klimato šiltėjimas Lietuvoje ir žemės ūkyje pasireiškia ekstremaliais reiškiniais ir jų padažnėjimu. (...) Tai nėra tiesioginis klimato šiltėjimas, bet jo pasekmė“, – BNS sakė mokslininkas.
„Dėl saulėtų dienų, kurios buvo pernai, labai aukštos kokybės kviečiai užaugo Lietuvoje, bet tai nereiškia, kad šita tendencija bus labai nuosekli, evoliucinė. Mus neramina ekstremalūs reiškiniai, šita žiema šilta nereiškia, kad visos tokios bus, galime laukti įvairių netikėtumų“, – pridūrė jis.
Vilniaus universiteto mokslininkė, klimatologė Viktorija Mačiulytė sako, kad daug iššūkių žemdirbiams kelia dėl klimato kaitos labiausiai šiltėjantys žiemos mėnesiai – jei po šiltos žiemos, pavasarį bus šalnų, gali nušalti žieminiai pasėliai, kurie sėjami rudenį.
„Rudens sezonu pasėti žiemkenčiai turėdavo išdygti iki tam tikro etapo, kad sukauptų pakankamai energijos pražiemoti. Juos turėdavo užsnigti sniegas, o esant -10, -15 laipsnių šaltuko, jie peržiemodvo ir pavasarį, sušilus aplinkai, nutirpus sniegui, sužaliuodavo. Dabar situacija tokia, kad rudenį pasėti žiemkenčiai gali pusę žiemos pražaliuoti, ką matome ir šią žiemą. Sniego danga – tai kaip nuo šalčio apsaugantis sluoksnis, tai jei dabar gerokai pašaltų, žiemkenčiai galėtų nušalti. (...) O jei ir turėtume sniego, bet apie 0 laipsnių temperatūros, žiemkenčiai gali iššusti“, – BNS sakė ji.
V. Mačiulytės teigimu, Lietuvoje metinis kritulių kiekis dėl klimato kaitos auga, tačiau per skirtingus mėnesius jie pasiskirsto vis netolygiau, o tai kelia pavojų pasėlių būklei.
„Gali kelias savaites labai smarkiai lyti, arba per parą iškristi pusės mėnesio kritulių kiekis, po to kelios savaitės vėl būti be lietaus, kas yra ganėtinai pavojinga – ir prognozuoti sunku, ir prisitaikyti. (...) Didėja ir kritulių nepastovumas laiko ir erdvės atžvilgiu. Nedidelėje teritorijoje gali nuolatos lyti, o už 100 kilometrų esančioj vietovėje gali būti sausringas periodas“, – sakė klimatologė.
Keisis žemės dirbimas
Pasak ekspertų, prie besikeičiančių oro sąlygų patys augalai neprisitaikys, todėl ūkininkams teks ieškoti priemonių, kaip koreguoti auginimo technologijas bei tinkamų veislių. Pokyčiai veikia ir drėgmės balansą dirvožemyje, aktyvėja jo degradacija.
R. Veličkos teigimu, dėl besitęsiančių kritulių didėja maisto medžiagų išsiplovimas, todėl auga ir trąšų poreikis, plinta minimalus, bearimis žemės dirbimas, kad nebūtų sujudinta žemė ir maisto medžiagos neišsiplautų į gilesnius sluoksnius. Be to, svarbu sėti daugiau dirvos derlingumą didinančių augalų.
„Klimato pokyčius ir technologijas reikia derinti sistemiškai, kompleksiškai ieškoti, kaip mažinti išsiplovimą, pavyzdžiui, auginti tarpinius pasėlius, laikyti sėjomainą“, – teigė R. Velička.
Anot VDU Žemės ūkio akademijos profesoriaus Vaclovo Bogužo, šiltėjant klimatui Lietuvoje tarpinių pasėlių auginimas gali būti viena priemonių, leidžiančių išlaikyti nemažėjantį ar net padidinti derlių.
„Tarpiniai pasėliai gali vaidinti svarbų vaidmenį švelninant klimato pokyčių poveikį ir išlaikant tvarų žemės ūkio produktyvumą“, – sakė V. Bogužas.
Žemės ūkio akademijos Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto mokslininkai Algis Kvaraciejus ir Inga Adamonytė sako, kad verta įprasto drenažo konstrukcijas pertvarkyti į reguliuojamojo nuotėkio drenažo sistemas. Mokslininkų teigimu, tokiose sistemose galima reguliuoti gruntinio vandens lygį pagal augalų poreikius ir sumažinti maistingųjų medžiagų išplovimą su drenažo vandeniu.
Anot R. Veličkos, pradedama galvoti apie drėgmės reguliavimo galimybę ne tik melioracinėmis priemonėmis kaip nusausinti, bet atliekami tyrimai ir kaip patvenkti drenažą, siekiant sulaikyti drėgmę sausringais periodais.
Tropinių augalų tikėtis neverta, bet pokyčių bus
Mokslininkai sako, kad tikėtis, jog Lietuvoje augs tropiniai augalai ir citrusiniai vaisiai, nereikėtų, tačiau jau dabar žemdirbiams tenka rinktis pasėlių veisles, kurios atsparesnės klimato pokyčiams.
Pasak R. Veličkos, dėl klimato kaitos gali plėstis kukurūzų auginimas grūdams, cukrinių runkelių ir bulvių vėlyvos veislės. Be to, mėgėjiškoje sodininkystėje gali plisti sojų plotai.
„Iš lauko augalų labai daug nesikeis, gali plėstis grūdams kukurūzų auginimas, be abejo, mėgėjiškoje sodininkystyėje gali plisti sojų plotai. Anksčiau jos užaugo tik labai trumpame vegetacijos periode ar labai ankstyvos, dabar gali užderėti ir ilgesnio vegetacijos periodo sojos“, – sakė R. Velička.
Tuo metu akademijos mokslininkė Audronė Žebrauskienė sako, kad daržovių plotai dėl šiltėjančio klimato gali tik mažėti, nes brangs produkcijos savikaina.
„Auginant daržoves reikia daug darbo jėgos, o šiltėjant klimatui būtina įrengti laistymo sistemas, kas sudaro dideles investicijas“, – BNS teigė A. Žebrauskienė.
Šiltėjantys orai verčia koreguoti ir kai kurių žieminių augalų sėjos laiką, nes pasėjus ankstesniais terminais, jie perauga ir prasčiau peržiemoja. Pavyzdžiui, anksčiau rapsai būdavo sėjami rugpjūčio pradžioje, o dabar – pabaigoje.
Autorė Erika Alonderytė
Vilnius, vasario 21 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
