Lietuvos savivaldybės kartu su verslu ieškos konkrečių priemonių, kaip įtraukti bendruomenes kuriant žiedinę ekonomiką atliekų, įskaitant naudotą tekstilę, elektrinio transporto ir jo infrastruktūros bei atsinaujinančios energetikos srityse, taip pat kaip aktyviai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Europos Komisija dar 2018 metais parengė žiedinės ekonomikos planą ir priėmė keturias direktyvas, reikalaujančias, kad valstybės narės imtųsi konkrečių priemonių teikti pirmenybę atliekų susidarymo prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, o ne deginimui ir šalinimui sąvartynuose. Tačiau žiedinė ekonomika tuo neapsiriboja ir vis daugiau dėmesio skiriama atsinaujinančiai energetikai, e. mobilumui, naujiems verslo modeliams kurti ir šviesti.
„Siekiame padėti savivaldybėms efektyviau kurti žiedinę ekonomiką atliekų, įskaitant naudotą tekstilę, elektrinio transporto naudojimo ir jo infrastruktūros bei atsinaujinančios energetikos srityse. Kartu su verslu ir vietos bendruomenėmis norime iš esmės pakeisti esamą situaciją. Pradžioje prie mūsų projekto prisijungia 14 Lietuvos savivaldybių, palaipsniui jo dalyvėmis taps ir kitos šalies savivaldybės“, – sako aplinkosauginį projektą „Man rūpi rytojus“ vykdančio Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis.
Šiuo metu instituto projekte dalyvauja Kaišiadorių, Lazdijų, Birštono, Alytaus, Pasvalio, Rokiškio, Utenos, Panevėžio, Kretingos r., Plungės, Tauragės, Rietavo, Visagino ir Švenčionių savivaldybės. Projektui talkina Kauno technologijų universiteto (KTU), Vilniaus universiteto, Vilniaus dizaino kolegijos, Ekologinio dizaino asociacija EKODA, VšĮ „Tekstilės tvarkymas“ ekspertai ir specialistai bei atliekas tvarkanti bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“.
„Europos Sąjungos ekonomika yra itin priklausoma nuo kasmet didėjančio gamtos išteklių naudojimo. Todėl racionalus gamtos išteklių naudojimas yra vienas iš svarbiausių aplinkosaugos klausimų. Įgyvendinant žiedinę ekonomiką atliekos turi virsti ištekliais, o tam būtina ir tinkama infrastruktūra. Kartu su partneriais ieškosime konkrečių priemonių, kaip pagerinti ar sukurti efektyvų elektronikos, baterijų, autoservisų, tekstilės ir kitų atliekų surinkimo bei tvarkymo modelį konkrečioje savivaldybėje. Joje galėtų atsirasti ir „zonos be atliekų bei iš atliekų sukurti gaminiai ir kiti įvairūs sprendimai“, – teigia A. Skinulis.
Visus metus savivaldybėse vykstančio aplinkosauginio projekto metu taip pat bus ieškoma būdų, kaip paskatinti naudojimąsi elektriniu transportu bei sukurti jam tinkamą infrastruktūrą. Kartu su elektromobilių ir įkrovimo stotelių gamintojais savivaldybėse bus organizuojami renginiai, kurių metu bus pristatytos naudojimosi elektriniu transportu galimybės. Projekto partneriai taip pat pateiks geriausius sprendimus kiekvienos savivaldybės bendruomenei ar verslo atstovams, kaip panaudoti galingiausią atsinaujinančios energijos šaltinį – saulės energiją.
Kurs „ekomiesto“ modelį
Siūlymus ir sprendimo būdus, kaip konkrečiai aplinkosauginiame projekte dalyvaujančiai savivaldybei įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus, atspindės „ekomiesto“ modelis (žemėlapis). Jo vizualizaciją kurs Vilniaus universiteto ir Vilniaus dizaino kolegijos studentai.
„Dalyvavimas tokiuose projektuose suteikia universiteto ekspertams galimybę dalintis turimomis žiniomis ir prisidėti formuojant aplinkai bei šalies gyventojams aktualius sprendimus, atitinkančius žiedinės ekonomikos principus“, – sako KTU darnios plėtros koordinatorė Giedrė Žakelė.
Vilniaus dizaino kolegijos Interjero dizaino katedros vedėja Ieva Žukauskaitė teigia, kad kolegija jau ne vienus metus diegia ugdymo procese tvaraus dizaino taikymo metodus ir juos pritaiko realiame gyvenime.
„Kūrybinės praktikos paskaitose studentai kuria realius daiktus iš antrinių, perdirbtų medžiagų. Iš projekto „Man rūpi rytojus“ tikimės realių rezultatų – pamatyti sprendinius mūsų visų aplinkoje“, – sako I. Žukauskaitė.
Projekto „Man rūpi rytojus“ dalyviai į kūrybines dirbtuves renkasi vasario 13 d.–kovo 5 dienomis. Pirmosios dirbtuvės Alytaus, Birštono ir Lazdijų savivaldybėms startuoja vasario 13-ąją Alytuje.
Aplinkosauginis projektas yra tęstinis, todėl pasibaigus kūrybinių dirbtuvių ciklui savivaldybėse bus organizuojami atviri visuomenei renginiai, kuriais bus siekiama didinti aplinkosauginį švietimą ir skatinama aktyviai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Daugiau informacijos apie projektą – www.manrupirytojus.lt, www.elvl.lt ir www.atliekos.lt.
MS
