Aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir Valstybinių miškų urėdijos vadovu Mariumi Pulkauninku antradienį apžiūrės miško kirtavietes Labanoro regioniniame parke.
Ši išvyka skirta įvertinti, kaip vykdomi miško kirtimai Labanoro girioje, ir aptarti reikiamus teisės aktų pakeitimus, skirtus riboti plynus kirtimus visose šalies saugomose teritorijose, pranešė ministerijoje.
Pirmadienį K. Navickas su premjerus Sauliumi Skverneliu aptarė situaciją dėl kertamų miškų.
Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje ėmė plisti vaizdo medžiaga apie atliekamus kirtimus kai kuriose valstybės saugomose teritorijose – Labanoro girioje, Punios šile bei kitur.
„Vakar apžiūrėjome sengirę prie Kertuojų ežero, ji visa nužymėta nukirsti. Miško kirtėjams visai nebesvarbu, kad planuojamas kirtimas tik penki metrai nuo gražiausio Labanoro girios ežero – Kertuojų, kad čia pat piliakalnis ir akmens amžiaus gyvenvietės radimvietė, kad kirtimas numatomas gausiai turistų lankomoje teritorijoje. O užvis labiausiai gaila tų 20-ties pušų milžinių, kurių skersmuo siekia metrą, o amžius – 200 metų. Medienos pramonei tokios jau netinka, bet paskutinis sengirės likutis bus sunaikintas. Ir visai tai valstybiniuose miškuose“, – feisbuke piktinosi Labanoro girios klubas.
Aplinkos ministro K. Navicko atstovas spaudai Mindaugas Bajarūnas BNS pirmadienį sakė, kad vykdomi kirtimai Labanoro girioje yra legalūs.
„Labanoro girioje dalis miško priklauso privatiems savininkams, kadangi jie yra jau gavę leidimus kirsti tuos miškus prieš dvejus-trejus metus, jų leidimai galioja, o šiemet kaip tik pakilo žaliavinės medienos kaina biržoje, tai privačiuose plotuose suaktyvėjo miško kirtimas“, – teigė jis.
Pasak ministro atstovo, artimiausiu metu planuojama parengti dokumentus ir Labanoro regioninį parką prijungti prie Aukštaitijos nacionalinio parko.
„Labanoro giriai įgijus nacionalinio parko statusą, plynieji kirtimai būtų apriboti nuo kitų metų“, – sakė M. Bajarūnas.
Taip pat planuojama, kad per kelerius metus būtų galima išplėsti miško teritorijas, kuriose negalima jokia ūkinė veikla: vietoj dabartinių 50 tūkst. hektarų, jos galėtų apimti 100 tūkst. hektarų.
Vilnius, rugsėjo 18 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
