„Jau aštuonios padangos sandėliuke kėpso“, – dirstelėjusi į nemažą plotą užimančias padangas, susirūpinu, kur man jas padėti. Neišmesi juk pamiškėje ar miško viduryje. Teoriškai žinodama, kad 4 ar 5 senas padangas galima atiduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, pasineriu į visagalį internetą.
Vilniuje tik keturios vietos?
Nepasakyčiau, kad paieška buvo labai greita ir sėkminga. Ji man pasiūlė keletą straipsnių, kuriuose gyventojai raginami senas padangas vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, pagąsdinimą, kokia bauda gresia už ne vietoje išmestas šias atliekas, bet aikštelių adresai juose buvo nutylėti. Pagaliau šį tą pavyksta išsiaiškinti. Randu informaciją, kokiose Vilniaus vietose surenkamos senos padangos. Nurodytos keturios vietos. Tiesa, paieškos išmestame žemėlapyje parodytos tik trys stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Deja, nė viena jų – nėra pakeliui. Vadinasi, yra viena išeitis – tikslinga kelionė su 4 senomis padangomis gana užkrautomis gatvėmis. Ir nurodytas darbo laikas ne pats patogiausias – nuo 10 iki 19 valandos, pietų pertrauka nuo 14:30 iki 15 valandos. Visas išganymas – šeštadienis. Nors, kaip internete nurodoma, padangos priimamos nuo 10 iki 16:30 ir pietaujant nu 13 iki 13:30, vis tik galima prisiderinti. Jau buvau bepuolanti rengtis šeštadienio išvykai, bet dėl visa ko nusprendžiau pasitikslinti darbo laiką kitame puslapyje. Ten aptinku dar labiau galvą susukančią informacija. Pasirodo, šios aikštelės tik dvi dienas priima nuo 10 iki 19 valandos, likusiomis dirba nuo 8 iki 17, o šeštadienį – iki 15:30. Suprantu – nebesuspėsiu: padangos lieka gulėti sandėliuke.
Aikštelių išlaikymas kainuoja
Paieškų azarto pagauta, pabandau išsiaiškinti, gal kituose miestuose ir rajonuose paprasčiau atsikratyti senomis padangomis. Google paieška Kaune nurodo vieną didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, Klaipėdoje – 3, Neringoje, Palangoje, Šilutėje, Skuode, Kretingoje, Klaipėdos rajone – po vieną. Panaši situacija ir kituose regionuose. Ir tai suprantama. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių išlaikymas kainuoja. Jose surinktų padangų atliekų sutvarkymas taip pat reikalauja nemažų išlaidų. Padangų atliekų tvarkytojams už paslaugą sumokama net iki keliasdešimt eurų už toną. Moka arba savivaldybė iš biudžeto, arba regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Neatmestina, kad tam tikslui gali būti naudojami ir rinkliavos už komunalines atliekas pinigai.
Taigi padangų atliekų surinkimas ne taip ir patogus. O svarbiausia – už padangų atliekų, surinktų didelių gabaritų atliekų aikštelėje, sutvarkymą mokame visi.
Yra patogesnių būdų
„Jei senų padangų sutvarkymui yra naudojamos rinkliavos už komunalines atliekas lėšos, jau yra įstatymo pažeidimas. Įstatymas neleidžia šių pinigų naudoti taršos mokesčiu apmokestinamų gaminių atliekų sutvarkymui. Kiekvienas žmogus, pirkdamas ar padangas, ar kitą apmokestinamąjį gaminį, sumoka ir už jo atliekos sutvarkymą“, – pabrėžia Padangų importuotojų organizacijos (PIO) direktorė Danguolė Butkienė.
Jos teigimu, yra kur kas patogesnių ir papildomų išlaidų nereikalaujančių padangų atliekų surinkimo ir sutvarkymo būdų. Tai autoservisų ir padangų gamintojų-importuotojų bendradarbiavimas. „Šiuo metu nemažai autoservisų už senų padangų išvežimą moka padangų tvarkytojams. Tie autoservisai, kurie yra pasirašę sutartį su padangų gamintojais-importuotojais, už padangų atliekų išvežimą nieko nemoka. Jiems užtenka pranešti padangų gamintojui-importuotojui, ir jis viskuo pasirūpina, nes įstatymas juos įpareigoja arba mokėti taršos mokestį, arba sutvarkyti 80 proc. įvežto padangų kiekio, – sako PIO direktorė Danguolė Butkienė. – Autoservisuose, pasirašiusiuose sutartį su gamintojais-importuotojais, gyventojai galėtų nemokamai palikti ne tik keičiamas padangas, bet ir atvežti užsigulėjusias sandėliukuose. Gyventojams nebereikėtų gaišti laiko, gabenant atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, autoservisams tai nesukeltų papildomų rūpesčių bei išlaidų ir nebūtų prarandami mokesčių mokėtojų sumokėti pinigai. Tad kviečiu autoservisus naudotis įstatymo įteisinta galimybe susimažinti išlaidas.“
Pasak Danguolės Butkienės, supaprastinant senų padangų surinkimą galima pasitelkti ir degalines. „Ne viena užsienio šalis tai praktikuoja – pastatytas stovas, ant kurio žmonės ir sumauna senas padangas. Tad apie tokią galimybę galėtų pagalvoti ir mūsų šalies savivaldybės. Savivaldybėms, pasirašiusios sutartį dėl padangų atliekų sutvarkymo su padangų gamintojais-importuotojais, nereikėtų skirti lėšų iš biudžeto šioms atliekoms sutvarkyti“, – dar vienai naujovei savivaldybes kviečia PIO direktorė Danguolė Butkienė.
Apie PIO
Padangų importuotojų organizacija įsteigta 2014 metais. Pagrindinis Organizacijos veiklos tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktuose ir Lietuvos įstatymuose bei kituose teisės aktuose padangų gamintojams ir importuotojams numatytas su atliekų tvarkymu susijusias prievoles. Apie organizacijos reikalingumą liudija skaičiai. Jau pirmaisiais veiklos metais, prasidėjusiais vasario 14 dieną, įmonė sulaukė 61 gamintojo importuotojo pasitikėjimo. Buvo sutvarkyta daugiau kaip 2810 tonų padangų atliekų. 2015 metais organizacija vienijo 83 narius. Buvo sutvarkytas daugiau kaip 4563 tonas padangų atliekų. 2016 metų pabaigoje organizacijoje buvo 84 nariai. Jie vidaus rinkai patiekė daugiau kaip 6860 tonų ir sutvarkė 5485 tonas padangų, įkūrė 263 padangų atliekų surinkimo aikšteles. 2017 metais organizacijoje buvo 111 gamintojų importuotojų, surinkta ir sutvarkyta 11794,988 tonų padangų atliekų.
Genovaitė Paulikaitė
