Paukščiai yra įdomūs sutvėrimai. Štai poliarinės žuvėdros yra žinomos dėl tolimiausios migracijos paukščių karalystėje – jų kelionė iš Anglijos į Antarktidą ir atgal nusidriekia įspūdingus 100 000 kilometrų. Mokslininkai taip pat neseniai sužinojo, kad didžioji fregata (taip, toks yra paukščio pavadinimas) miega 10 sekundžių intervalais skrydžio metu, taip sugebėdami ore išlikti net iki 2 mėnesių. Tačiau kai kalba pasisuka apie ilgiausią nepertraukiamą skrydį, baltagurklis čiurlys buvo laikomas nepralenkiamu – ore sugebėdamas išbūti net 200 dienų.
Tačiau situacija neseniai pasikeitė ir pasaulis turi naują rekordininką. Anot naujo tyrimo, juodieji čiurliai gali išbūti ore net 10 mėnesių! Nors mokslininkai jau seniai įtarė, kad šie paukščiai turi tokius sugebėjimus, tik neseniai jie gavo reikiamą įrangą, kad tai įrodytų.
Juodieji čiurliai yra šiek tiek mažesni už baltagurklius čiurlius, ir turi puikią aerodinaminę formą. Susiporavusios poros savo jauniklius pirmus du mėnesius augina Šiaurės Europoje, o rugpjūčio mėnesį išskrenda į Afrikos džiungles, 10 mėnesių laikotarpiui.
Ištisus dešimtmečius ornitologai nesugebėjo rasti šių paukščių lizdų jų žiemojimo vietovėse. Efektyvus sklandymas ore bei lizdų nebuvimas leido ornitologams iškelti hipotezę, kad šie paukščiai didžiąją dalį laiko, kai būna išskridę į šiltus kraštus, praleidžia sklandydami ore. Tačiau reikiamos technologijos tam patvirtinti nebuvo.
Tačiau tada atsirado „iPhone“ išmanieji telefonai. Biologas Andersas Hedenstromas iš Lundo universiteto sako, kad progresas išmaniųjų telefonų srityje itin pasitarnavo ornitologams. Mažyčiai akcelerometrai, kurie leidžia išmaniųjų telefonų naudotojams keliauti po nepažįstamą miestą, pastarąjį dešimtmetį leido mokslininkams sekti paukščius.
Kad išsiaiškintų, kad būtent juodieji čiurliai veikia 10 mėnesių, kai būna išskridę, A. Hedenstromas ir jo komanda sujungė akcelerometrą ir šviesos jutiklį mažytėje kuprinėje, sveriančioje vos 14 gramų, uždėjo šias kuprines paukščiams – ir paleido juos skristi į Afriką. Šios kuprinės leido mokslininkams sekti, kiek laiko paukščiai praleidžia ore skrisdami – ir kur išvis jie keliauja – tuo pačiu nesikišant į pačių paukščių gyvenimą.
Kai A. Hedenstromas ir jo komanda sugavo visus sugrįžusius paukščius, jie gali pagaliau įrodyti jau seniai iškeltą hipotezę – juodieji čiurliai itin retai sustodavo pailsėti, o trys iš visų sektų paukščių išvis nebuvo nusileidę visus 10 mėnesių.
A. Hedenstromas sako, kad tai yra neįtikėtina, jog paukštis gali ore išbūti tokį ilgą laiko tarpą. Tai reiškia, kad išskridę žiemoti paukščiai praktiškai gyvena ore.
Tie juodieji čiurliai, kurie nusileido pailsėti, šiuos 10 mėnesių vis tiek 99% laiko praleido ore, o jų poilsis trukdavo ne daugiau nei 1-2 valandas vienu kartu. Tačiau nusileidimas jiems net yra pavojingas – mat nusileidę šie paukščiai būna praktiškai bejėgiai. Trumpos jų kojos sukelia tokį vaizdinį, tarsi jie būtų sužeisti, o patys paukščiai tampa itin nerangūs – dėl ko yra puikus grobis plėšrūnams.
Juodieji čiurliai evoliucionavo taip, kad galėtų gyventi ore – kur jie lesa, geria, poruojasi ir netgi miega – ar bent jau kol būna išskridę minėtam 10 mėnesių laikotarpiui. Tiesa, kaip ir kada šie paukščiai miega, A. Hedenstromui ir jo komandai kol kas lieka mįslė. Viena iš teorijų yra, kad paukščiai nusnūsta saulei tekant ir leidžiantis, būdami maždaug 3 kilometrų aukštyje ir palengva sklęsdami žemyn – tam reikia minimalaus kiekio jėgų.
Na, o artimiausiu metu A. Hedenstromas ketina patikrinti, į kokį aukštį pakyla šie paukščiai. Jau greitai turėtų grįžti juodieji čiurliai su naujos kartos jutikliais, todėl mokslininkai turės naujos informacijos.
Parengta pagal audubon.org
Technologijos.lt
