Gruodžio 7 d. buvo ypatinga diena – į laisvus upės vandenis – gimtus namus, išleisti garbingai žuvivaisai tarnavę margieji upėtakiai. Penkiasdešimt po 2,5-4 kg sveriančių, 9-10 metų amžiaus reproduktorių išplaukė į orią senatvę. Tai istorinis įvykis, išskirtinis savo prasme – senosios, sveikos, tiek daug davę Lietuvos žuvivaisai, gražuolės žuvys išleidžiamos atgal į laisvę, užuot įprastai, dar po metų ar dvejų, nuo senatvinių ligų ar pačios senatvės, nepamatę gimtų rėvų ir sietuvų, sėklių ir užutekių, banaliai nusibaigtų dirbtiniame tvenkinyje… Utilizavimo praktika galioja visame civilizuotame pasaulyje (neteko girdėti kitaip), tad kodėl jos nepakeitus į gražiąją pusę? Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus darbuotojai bei idėjos autorius Trakų Vokės vyriausiasis specialistas Rolandas Morkūnas rodo iniciatyvą ir kviečia prie jos prisiungti ir kitus Lietuvos žuvivaisos ūkius.
Diena pasitaikė šalta, šlapia ir snieguota, tačiau tai pats geriausias metas žuvų pervežimui ir adaptacijai naujoje vietoje – žuvys nesenai išneršę ir jau sustiprėję, todėl nebebus priešnerštinių kovų streso, žema temperatūra visada tinkamesnė visų žuvų pervežimui, be to, iki sausio pirmos draudžiama žvejyba – bus laiko pasiskleisti, susirasti sau slėptuvę, adaptuotis.
Šie margieji upėtakiai į Trakų Vokės poskyrį atkeliavo ir iš gamtos, ir dirbtinai išveisti iš „laukinių“ reproduktorių. Natūralioje upėje užaugę žuvytės ir išveisti jaunikliai toliau buvo auginami poskyrio tvenkiniuose, 6-7 metus davė ikrus, pienius, o jau jųjų paauginti skirtingų amžinių grupių jaunikliai kasmet buvo išleidžiami į Lietuvos upes pavasarį ir rudenį. Kiek jų išinkubuota, išauginta, išleista? Tikrai daug, labai daug. Po ilgų darbo metų šių žuvų produktyvumas natūraliai sumažėjo, o jų pamainai Trakų Vokėje jau išauginta, atnaujinta, papildyta iš gamtos pakankama pakaitinių reproduktorių grupė. Galbūt laisvėje išleidžiami margieji upėtakiai dar kartelį kitą ir nerš, o gal kokį žveją pradžiugins. Pagaukite, išmatuokite, nufotografuokite ir… paleiskite. Jos to tikrai nusipelnė.
Sunkus žuvivaisininkų darbas. Ketvirtadienio rytą Žuvivaisos skyriaus ir Trakų Vokės poskyrio specialistai kruopščiai gaudė senuosius reproduktorius iš tvenkinio, vėliau vežė slidžiais miškų keliais iki upės rizikuodami įstrigti šlapioje, su sniegu sumišusioje žemėje, parinko tinkamas vietas ižuvų išleidimui, rankomis pernešė, išleido žuvis į vandenį. Prie orios senatvės įgyvendinimo akcijos prisijungė ir dažnai žuvivaisos darbuose talkinantis A. Stulginskio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto studentas trečiakursis Jaunius Valiukėnas, savo iniciatyva ir lėšomis važinėjantis iš Kauno pasisemti patirties iš Žuvininkystės tarnybos profesionalų. Liūdna, tačiau šiais metais į ASU nesusirinko grupė, neįstojo nei vienas studentas, norintis studijuoti žuvininkystę. Linkime sėkmės Jauniui, taip pat darbščiajai ketvirtakursei Kamilei Gervytei bei kitiems kolegoms-studentams, pasirinkusiems žuvininko profesiją, jų dėstytojams. Tikimės, kad auga nauja, stipri, specialistų karta, kada nors pakeisianti ir mus, kaip ir šios dienos iš Trakų Vokės išleidžiamus atgal į gamtą gražuolius marguosius upėtakius.
Žuvininkystės tarnybos informacija
