Pieno gamyba sudaro apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos Lietuvoje, todėl šis sektorius laikomas prioritetine žemės ūkio šaka. Pieno sektorius yra vienas iš pagrindinių šalies eksporto šaltinių, jis labai svarbus kaimo vietovių užimtumui, ypač gyvenantiems mažiau palankiose vietovėse, kur augalininkystė sukuria nedidelę pridėtinę vertę. Tačiau jau ne vienerius metus gyvulininkystės sektorius silpnėja, ūkininkai vis aktyviau domisi augalininkyste. Lietuvoje vidutinis pieno ūkis išlieka vienu mažiausių visoje ES.
Siekiant palaikyti pieno gamintojų pajamas, pieninių veislių karvių laikytojai gauna tiesiogines išmokas už hektarą. Dalis pieno ūkių taip pat gauna išmokas už ekologinį ūkininkavimą ir mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Nuo 2015 metų ES leido valstybėms narėms teikti ir savanorišką susietąją paramą sunkumus patiriantiems gyvulininkystės bei augalininkystės sektoriams, bet tik tiek, kiek reikia esamam gamybos lygiui palaikyti. Žemės ūkio ministerija, planuodama 2015-2020 m. tiesioginėms išmokoms skirtą finansinį voką, suskubo pasinaudoti šia galimybe paremti šalies pieno gamintojus. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė dar 2014 m. informavo Europos Komisiją apie sprendimą nuo 2015 m. taikyti šalyje savanorišką susietąją paramą.
Pernai visos ES šalys turėjo galimybę peržiūrėti susietosios paramos paskirstymą 2017-2020 m. laikotarpiui, žinoma, Lietuva taip pat peržiūrėjo savo anksčiau pasirinktas susietosios paramos schemas. Prieš priimant sprendimus (tiek pirminį 2014 m., tiek schemos peržiūros 2016 m.), kokie žemės ūkio sektoriai turi būti paremti susietąja parama, Žemės ūkio ministerija prie derybų stalo sėdo su visais suinteresuotais socialiniais partneriais. Daugelio posėdžių rezultatas: 2014 metais priimtas sprendimas 80 proc. ES savanoriškos susietosios paramos lėšų nukreipti išmokoms už gyvulius (20 proc. – augalininkystei) liko nepasikeitęs. Ministrė V. Baltraitienė informavo Europos Komisiją apie Lietuvos pasirinktą susietosios paramos paskirstymą 2017–2020 m. laikotarpiu. Svarbu tai, kad Lietuva nebegali keisti savo pasirinkimo, nes EK reglamentas tokios galimybės nenumato. Tai reiškia, kad visi būsimi žemės ūkio ministrai iki 2020 m. privalės savo parašu kasmet tiesiog patvirtinti paramos dydžius, kurie priklausys nuo faktinio gyvulių arba remtinų hektarų skaičiaus. Tęstinumas ir stabilumas žemės ūkyje labai svarbus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasmet bendra susietajai paramai skiriama lėšų suma didėja, nes didėja ir bendra ES tiesioginėms išmokoms skiriama suma. Susietosios paramos dydis už vieną gyvulį tiesiogiai priklauso nuo konkrečiais metais šalyje laikytų gyvulių skaičiaus. Kadangi pieninių karvių skaičius mažėja, tad ir paramos gavėjams tenkanti suma kasmet auga.
Šiemet karvių laikytojai gaus net 12 proc. didesnę susietąją paramą už pienines karves. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pasirašydamas įsakymą dėl susietosios paramos už pienines karves dydžio patvirtinimo, nustatė, kad į visų šalies pieninių karvių laikytojų banko sąskaitas įplauks didesnė parama, turėsianti užtikrinti dabartinį gamybos lygį. Siekiant palaikyti pieno gamintojų pajamas, už pienines karves 2017 m. bus paskirstyta 26,7 mln. eurų ES lėšų (pernai buvo skirta 25,3 mln. eurų).
Žemės ūkio ministerijos informacija
