Kiekvienais metais pasaulio vandenyse sugaunama per 100 mln. t žuvies ir jūros gėrybių, o visas arba dalį savo kasdienių pajamų iš žvejybos pramonės gauna daugiau nei 500 milijonų žmonių. Nenuostabu, kad ši pramonės sritis, viena vertus, turi milžinišką įtaką pasaulio ekonomikai ir žmonijos gerovei, o kita vertus – ypač stipriai veikia mūsų planetos gamtą.
Prieš keletą dešimtmečių aplinkosaugos mokslininkai atkreipė dėmesį, kad sparčiai didėjant Žemės gyventojų kiekiui ir nuolat augant žuvies bei jos produktų paklausai, dėl nelegalios ar neefektyvios žvejybos pradėjo smarkiai mažėti žuvies. Mokslininkai pabrėžė, jog ir tradicinė legali žvejyba gali turėti tam tikrų neigiamų šalutinių efektų gamtai. Žvejybos įmonės tokius aplinkosaugininkų nuogąstavimus vertindavo atsargiai, nes siūlomi sprendimai būdavo ypač brangūs ir nelabai efektyvūs. Tačiau, pasak šio klausimo eksperto, Klaipėdos universiteto lektoriaus Antano Kontauto, didesnę dalį kylančių problemų dabar jau galima sėkmingai spręsti, pasitelkiant šiuolaikinį mokslą ir egzistuojančias paramos programas.
Inovatyvūs moksliniai sprendimai
Pagrindinis neigiamos legalios žvejybos šalutinis poveikis tas, kad gaudant žuvis, kurioms nustatytos kvotos, kartu yra sugaunamos ir gaudyti draudžiamos. Net jei tokios žuvys iškart paleidžiamos atgal į laisvę, labai didelis jų procentas vėliau žūsta nuo patirto streso, gautų sužeidimų ar tampa paukščių bei žuvimis mintančių plėšrūnų aukomis. Šias problemas galima spręsti naudojant vadinamas atrankias žvejybos priemones: modernių konstrukcijų tralus ir tinklus, neleidžiančius į juos patekti, arba mažinančius patekimą ir leidžiančioms iš jų pabėgti komercijai netinkamoms žuvims. A. Kontauto teigimu, naudojant šiuolaikines naujausių konstrukcijų žvejybos priemones, netinkamų žuvų sugaunama daug mažiau, tuo pat metu sugaunamų kvotinių žuvų kiekis sumažinamas labai minimaliai.
Paminėtina ir kita problema: senieji žvejybos tralai yra labai sunkūs ir žvejybos metu stipriai pažeidžia jūros dugną. Ir čia, pasak mokslininko, į pagalbą taip pat ateina moderniosios technologijos: pakeitus medžiagas, iš kurių gaminami tralai, į lengvesnes, bei modernizavus jų konstrukciją, pvz., modifikavus tralą priemonėmis, skirtomis mažinti tralo ir jo priklausinių svor5 ir hidrodinaminį pasipriešinimą, sugaunamos žuvies kiekis nesumažėja, o ir jūros dugnas ne taip pažeidžiamas. Taip pat sutaupoma net iki 24 proc. išlaidų kurui.
Netoli pakrančių dažnai žvejojama tinklais. Toks žvejybos būdas irgi turi tam tikrų šalutinių poveikių. Rimta ekologinė ir ekonominė problema yra taip vadinama „vaiduoklių žvejyba“, kai štormui ar praplaukiančiam tralui nutraukus tinklą, jis dar daugelį metų plaukioja jūrose, painiodamas žuvis. Pasak Kanadoje atlikto tyrimo, vien prie šios valstybės krantų tokiu būdu kasmet „vaiduokliai“ sužvejoja iki 80 000 tonų menkės. Į netoli kranto esančius tinklus dažnai patenka ir paukščiai bei pakrantėse gyvenantys žinduoliai. Klaipėdos universiteto mokslininkas A. Kontautas pastebi, jog šiuolaikinis mokslas ir šioms problemoms siūlo sprendimus: žvejai jau gali įsigyti žvejybos tinklus, pagamintus iš natūraliai suyrančių ir aplinkai nekenkiančių siūlų, ir specialios įrangos, atbaidančios nuo tinklų vandens žinduolius ir paukščius, taip pat žvejybos įrankius su ženklinimo įranga, padedančia surasti pamestą nuskendusį žvejybos įrankį.
Modernizacijos paskatos
ES bendrosios žuvininkystės politika numato, jog valstybės narės, taigi, ir Lietuva, turi siekti teikti paskatas žvejams, taikantiems atrankius žvejybos įrankius arba žvejybos būdus, mažinančius neigiamą poveikį aplinkai. Inovacijomis grįstos efektyvios, o tuo pat metu ir ekologiškai tvarios žuvininkystės skatinimą taip pat remia Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas.
Lietuvoje specialią paramą tausiosios žvejybos įrangai, įrankiams ir investicijoms dabar galima gauti ypač palankiomis sąlygomis teikiant paraišką pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 paramos programos priemonę „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis“. Pagal ją suteikiama parama atrankiesiems žvejybos įrankiams, investicijoms, skirtoms riboti fizinį ir biologinį žvejybos poveikį ekosistemai arba jūros dugnui, priemonėms, skirtoms apsaugoti žinduolius paukščius nuo patekimo į žvejybos įrankius ir sužvejojamą laimikį.
Paraiškos pagal šią priemonę priimamos iki š. m. birželio 16 d. Nacionalinėje mokėjimų agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos.
Žemės ūkio ministerija
