Įvairių žemės ūkio sektorių eksporto skatinimo programoms Europos Sąjunga šiemet skyrė 133 mln. eurų. Tai daug daugiau, nei buvo skirta prieš metus ar dar anksčiau. Akivaizdu, kad netiesioginiam eksporto skatinimui ES strategijoje yra skiriamas vis didesnis prioritetas. Siekiama, kad Lietuvos gamintojai tinkamai pasinaudotų šia atsivėrusia galimybe.
Šią savaitę Vilniuje, Baltijos maisto organizacijos inicijuotame renginyje kartu su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (LŽŪMPRRA) ir verslo organizacijų atstovais buvo aptartos netiesioginės ES paramos eksportui schemos ir jų tobulinimo galimybės: eksportuotojams naujos tendencijos Europos Sąjungoje, eksporto plėtros perspektyvos, Europos Sąjungos informavimo apie žemės ūkio produktus ir pardavimų skatinimo programų vykdymas ir jų administravimo klausimai.
2016 metais Lietuvos asocijuotoms organizacijoms, pateikusioms paraiškas paramai gauti, Europos Komisija skyrė net 5 mln. Eurų. Šie pinigai skirti produkcijos propagavimo Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse programų projektams. 2016 m. pagal ES skirtą lėšų sumą pateiktiems projektams Lietuva užima 6 vietą tarp 28 ES valstybių.
„Europos Sąjungai sudarius galimybes pasinaudoti finansiniais ir politiniais instrumentais plėtoti eksportą, turime paraginti Lietuvos maisto sektoriaus įmones, kad jos aktyviau teiktų paraiškas. Mes tai galime padaryti suteikdami joms reikalingą informaciją ir mažindami administracinę naštą“, – kalbėjo LŽŪMPRRA generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Artūras Bagotyrius.
Dialogo svarbą akcentavo ir ŽŪM Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis, pabrėžęs, jog labai svarbu, kad Lietuvos žemės ir maisto ūkio sektoriaus atstovai būtų laiku informuoti bei tinkamai sureaguotų į atsiveriančias galimybes. Naujosiose pardavimų skatinimo programose didesnis dėmesys skiriamas ir ES maisto bei žemės ūkio sektoriaus gerosios patirties propagavimui, įgyvendinat energetinio efektyvumo bei klimato kaitos mažinimo tikslus. Visa tai yra naujos ir ilgalaikės ES produktų pranašumo propagavimo kryptys, kurių plėtrai būtinas nuolatis verslo ir valdžios dialogas.
Renginio metu buvo aptartos galimybės surengti informacinę dieną Lietuvos maisto sektoriaus įmonėms apie atsiveriančias galimybes dalyvauti ES žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimo programoje.
ŽŪM informacija
