Gyvulininkystės sektoriuje Lietuvoje pastaraisiais metais vyksta nemažai pokyčių. Bėgant laikui, keičiasi ne tik gyvulių ūkiuose reikalinga technika, o taip pat ir gyvulių veislės – vietoje senųjų tradicinių gyvulių veislių pirmenybė teikiama iš užsienio atvežtoms, naujai išvestoms veislėms. Tai nėra blogai, tačiau augant šių gyvulių skaičiui kyla grėsmė išnykti senųjų veislių gyvuliams, kurie ne tik pasižymi išskirtinėmis savybėmis, bet yra ir šalies paveldo dalis. Lietuvoje tokios yra žemaitukų, stambiųjų žemaitukų, Lietuvos sunkiųjų arklių, baltnugarių, juodmargių, žalųjų, šėmųjų galvijų, juodgalvių, šiurkščiavilnių avių, Lietuvos baltųjų ir vietinių kiaulių, vištinių žąsų veislės.
Auginantys ar ketinantys auginti minėtų veislių gyvulius, turėtų suklusti. Š. m. balandžio mėn. 10 d. – birželio mėn. 6 d. augintojai bus kviečiami teikti paraiškas kompensacinėms išmokoms gauti. Parama ūkininkams bus teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.
Įvairiapusė veiklos nauda
Visapusišką biologinės įvairovės išsaugojimo ir jos gausinimo naudą įvardija Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyr. specialistė Agnė Prakapienė: „Prie Lietuvos nykstančiųjų senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių rūšių išsaugojimo prisideda ir Lietuvos ūkininkai, kurie yra labiausiai susiję su šių gyvulių ir paukščių veisimu bei auginimu. Įgyvendindamas KPP veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ ūkininkas ne tik prisidėtų prie tokių tikslinių KPP sričių įgyvendinimo, kaip senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių skaičiaus atkūrimas ir jų išsaugojimas, bet ir prie biologinės įvairovės išsaugojimo.“
Ne ką mažiau reikšmingu tikslu, užsiimant minėta KPP veikla, pripažįstamas prisidėjimas prie aplinkos apsaugos tikslo – biologinės įvairovės išsaugojimo bei su žemės ūkiu susijusių bendrųjų ekosistemų pagerinimo Lietuvoje. A. Prakapienės teigimu, kiekvieno iš mūsų prigimtinė pareiga yra rūpintis savo aplinka, puoselėti ją, o svarbiausia – elgtis su ja atsakingai. Nors KPP veikla „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ tiesiogiai skirta išsaugoti Lietuvos senųjų veislių gyvulius ir naminius paukščius, įgyvendindami ją galime pasiekti daug daugiau, ne tik kiekvienas individualiai prisidėti prie savo ūkio gerovės, bet ir prie aplinkai draugiško ūkininkavimo, ekosistemos gerovės.“
Paramos gavėjui svarbios sąlygos
Pareiškėjai arba paramos gavėjai, nusprendę užsiimti šia veikla, turės prisiimti tokius įsipareigojimus, kaip: gyvūnų gerovės laikymasis, gyvūnų sveikatingumas, ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų laikymasis, ūkinių gyvūnų ir naminių paukščių veisimas tik grynuoju veisimu, t. y. poravimas tik tos pačios veislės ūkinių gyvūnų arba naminių paukščių. Be to, pareiškėjai turės išlaikyti paramos paraiškoje deklaruotą nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ar naminių paukščių skaičių 5 arba 6 metus ir vykdyti priemonės veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutiniųjų įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos. Taip pat paramos gavėjai turės ūkinių gyvūnų bandą papildyti ūkiniais gyvūnais iš savininkų, laikančių nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulius ir (ar) naminius paukščius, kurių kilmė patvirtinta genetiškai.
Parama ūkininkams pagal minėtą KPP priemonę bus suteikiama už nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių laikymą ir veisimą. Parama teikiama už šiuos laikomus gyvūnus (skirtingų rūšių ūkinių gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui (toliau – SG), žemaitukų veislės arklius – 200 Eur už 1 SG, stambiųjų žemaitukų veislės arklius – 200 Eur už 1 SG, už Lietuvos sunkiuosius arklius – 200 Eur už 1 SG, už senojo genotipo Lietuvos baltąsias kiaules (paršavedes, kiaulaites, veislinius kuilius) – 180 Eur už 1 SG, už Lietuvos vietines kiaules (paršavedes, kiaulaites, veislinius kuilius) – 180 Eur už 1 SG, už Lietuvos šiurkščiavilnes avis (ėriavedes, avytes, veislinius avinus) – 187 Eur už 1 SG, už senojo genotipo Lietuvos juodgalves avis (ėriavedes, avytes, veislinius avinus) – 187 Eur už 1 SG, už Lietuvos vištines žąsis – 162 Eur už 1 SG, už Lietuvos šėmuosius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 200 Eur už 1 SG, už Lietuvos baltnugarius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 200 Eur už 1 SG, už senojo genotipo Lietuvos juodmargius ir žaluosius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 200 Eur už 1 SG.
Daugiau informacijos apie KPP programą ir pilną gyvulių bei naminių paukščių, laikomų nykstančiais, sąrašą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros internetiniuose puslapiuose (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
ŽŪM informacija
