ES Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) ateityje turi išlikti stipri, o finansavimas jos keliamiems tikslams pasiekti – adekvatus. Tokios vieningos išvados buvo pasiekta Lenkijoje surengtoje kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje „Centrinės Europos šalys bendrosios žemės ūkio reformos akivaizdoje“, kuri yra viena svarbiausių šios šalies iniciatyvų, skirtų kaimo plėtrai.
Aukšto lygio renginyje dalyvavo Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Filas Hoganas, neformalios Vyšegrado grupės šalių – Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos – žemės ūkio ministrai ir viceministrai, žymūs Lenkijos politikai ir mokslo žmonės, ES institucijų ir tarptautinės bendruomenės atstovai. Į konferenciją pakviestai Lietuvos delegacijai vadovavo žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.
Višegrado grupės tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą, dalintis patirtimi bei ieškoti bendrų pozicijų sprendžiant regiono ir ES problemas. Lietuva su Vyšegrado šalimis turi nemažai sąlyčio taškų – sieja bendri interesai ir problemos. „Mus tenkina dabartinė dviejų ramsčių BŽŪP architektūra ir komisaro F. Hogano požiūris į ateitį – dabartinės BŽŪP peržiūrą ir modernizavimą. Nereikia sunaikinti šios politikos ir kurti naujos, tiesiog reikia ją „paremontuoti“ atsižvelgiant į ateities iššūkius“, – įsitikinęs viceministras R. Taraškevičius.
Konferencijoje ypač akcentuotas lygių konkurencinių sąlygų užtikrinimas visų ES valstybių ūkininkams tiesioginės paramos srityje. Visų šalių atstovai pažymėjo, kad išlieka svarbus ne tik pakankamas tiesioginės paramos, bet ir kaimo plėtros finansavimo užtikrinimas. Taip pat pasisakyta už esamų rinkos reguliavimo ir rizikos valdymo priemonių tobulinimą, ūkininkų derybinių pozicijų stiprinimą siekiant geresnio maisto tiekimo grandinės funkcionavimo, tačiau pasigesta konkrečių EK iniciatyvų dėl bendro teisinio reguliavimo ES lygiu. Kaip vienas iš politikos prioritetų paminėtas ir tolesnis BŽŪP supaprastinimas bei biurokratinės naštos ūkininkams mažinimas.
Pasak R. Taraškevičiaus, ūkininkų derybinių galių stiprinimas – vienas iš Lietuvos Vyriausybės prioritetų. „Deja, kol kas Lietuvoje beveik neturime gamintojų organizacijų, tačiau yra gerų ūkininkų kooperacijos pavyzdžių, pavyzdžiui, pieno sektoriuje. Šiandieninė BŽŪP yra labai sudėtinga, todėl jos supaprastinimas bus vienas iš svarbiausių uždavinių formuojant ateities politiką. Turime tęsti ambicingą ES prekybos politiką ir žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo trečiose šalyse programas“, – įsitikinęs Lietuvos žemės ūkio viceministras.
Komisaro F. Hogano teigimu, priežasčių BŽŪP peržiūrai yra nemažai – tai ES tarptautiniai įsipareigojimai klimato kaitos ir tvaraus žemės ūkio vystymosi srityse, problemos rinkose, Rusijos įvestas žemės ūkio produktų embargas, ūkininkų pažeidžiamumas. Jis pritaria ir nuomonei, kad BŽŪP yra per daug sudėtinga. „Gyvenimo kaime gerinimas turi tapti BŽŪP politikos ašimi. Ūkininkai turi ne tik gaminti produkciją, bet ir teikti viešąsias gėrybes, o už tai jiems turi būti atlyginta. Pradėtų viešųjų konsultacijų dėl BŽŪP ateities metu norime sužinoti, ar ES piliečiai pritaria tam, todėl raginame visus aktyviai šiame procese dalyvauti“, – kalbėjo komisaras. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dėl ateities BŽŪP biudžeto spręs Europos Parlamentas ir valstybių narių vadovai, taigi šiandien dar per anksti apie tai kalbėti.
Renginio metu taip pat buvo aptarti Brexit‘o galimo poveikio ateities BŽŪP, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ir kiti klausimai.
„Pozicijų derinimas tarp Vyšegrado ir Baltijos šalių, įskaitant tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą, sėkmingai vyko dar prieš septynerius metus, kai buvo diskutuojama dėl BŽŪP po 2013 m. Šioje konferencijoje dar kartą įsitikinome, jog kartu mes galime turėti stiprų balsą Europos Sąjungos diskusijose“, – situaciją apibūdino žemės ūkio viceministras R. Taraškevičius.
ŽŪM informacija