Praėjusią savaitę Šventojoje Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento specialistai susitiko su žvejais, gaudančiais žuvis Baltijos jūros priekrantėje ties Šventąja.
Susitikimą inicijavusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia populiarinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemones. ŽŪM taip pat nori paraginti žvejus pasinaudoti ir kitomis Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo teikiamomis finansinėmis galimybėmis.
Žuvininkystės departamento ES paramos skyriaus tarnautoja Ana Sedenko pristatė paramos priemonių „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“ ir „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis“ remiamos veiklos prioritetus bei galimas investicijas. Priemonės „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“ konkretus tikslas – pagerinti sugautų žuvų pridėtinę vertę ar kokybę, visų pirma suteikiant galimybę žvejams investuoti į savo sužvejoto laimikio vertės didinimą. Priemonė „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos vengimą ir mažinimą“ leistų žvejams palankiomis sąlygomis gauti finansavimą atrankiosios verslinės žvejybos įrankiams bei priemonėms, tausojančioms gamtines buveines, įsigyti.
Žuvininkystės departamento atstovai patikino, kad paramos priemonių įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai bus rengiami atsižvelgiant į žvejybos verslo specifiką ir besikeičiančius įmonių ekonominius rodiklius, kuriuos dažnai lemia nepalankūs išorės veiksniai. Planuojama parengti priemonės „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“ ir supaprastintos paramos įgyvendinimo taisykles, pagal kurias numatoma didžiausia paramos suma vienam projektui sieks iki 50 000 Eur, o žvejai rengtų supaprastintos formos verslo planą. Žvejų asociacijos buvo raginamos aktyviai teikti siūlymus rengiamiems teisės aktams bei išsakyti, kokie yra poreikiai investicijoms.
Diskusijų metu Baltijos jūros ir priekrantės žvejai pažymėjo, kad jie dažniausiai nedalyvauja siūlomose priemonėse dėl neaiškių žvejybos verslo ateities perspektyvų, nepakankamo jų verslo gyvybingumo, įvairių žvejybos apribojimų, menkų žuvų sugavimų, ypač priekrantėje ruonių daromos žalos žvejybos įrankiams, biurokratinės naštos ar kitų priežasčių. Kaip problema paminėtas ir specialistų – konsultantų, išmanančių žvejybos verslo projektų specifiką, trūkumas.
Susitikimo metu Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos mokslininkai Linas Ložys ir Žilvinas Pūtys pristatė žvejams itin aktualių stintų ir grundalų išteklių būklės tyrimų Baltijos jūroje rezultatus, kurie sukėlė labai aktyvią žvejų ir mokslininkų diskusiją.
ŽŪM informacija