Visą šalį sukaustęs ledinis šaltis gali padaryti žemdirbiams nemenkų nuostolių, ypač tose vietose, kur pasėlių sniego danga yra plonesnė. Visgi pražuvę augalai ir reali žala pasimatys tik pavasarį. Patikimiausias būdas išvengti gamtos stichijų sukeltų nuostolių yra pasėlių draudimas. Pasinaudoti šia galimybe lietuviai neskuba, todėl, siekiant skatinti šalies žemdirbius aktyviau draustis, jiems grąžinama iki 65 proc. draudimo įmokų sumos.
Pasėlius galima drausti nuo tokių nepalankių klimato reiškinių kaip kruša, liūtis, audra, iššalimas ar stichinė sausra. Preliminariais duomenimis, 2017 metų derliaus žieminius pasėlius apdraudė apie 400 žemdirbių, jų apdraustas žieminių pasėlių plotas sudaro apie 90 tūkst. ha. Asmenų, draudžiančių savo pasėlius, skaičius kiekvienais metais stabiliai auga.
Nacionalinė mokėjimo agentūra 2008–2016 m. laikotarpiu padengė žemdirbiams pasėlių draudimo įmokų už 17,66 mln. eurų. O žemdirbiams išmokėtų žalų kompensacijų dydis siekia 31,87 mln. eurų.
Ūkininkai, apdraudę savo auginamą produkciją ir patyrę nuostolių dėl iššalimo arba sausros, gali tikėtis ne tik draudimo išmokų, bet ir paramos pagal Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP). Parama numatyta pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos (pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas)“.
ŽŪM informacija
