Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba siekia mūsų šalyje įdiegti arklių linijinio vertinimo metodiką. Žemės ūkio ministerijoje surengtame pasitarime su veislininkystės asociacijos atstovais buvo svarstomi būdai ir galimybės Lietuvoje pritaikyti daugelio šalių arklių veislininkystės organizacijų naudojamą linijinio vertinimo metodiką.
Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo 2016-2020 m. programoje įvardintas veislinės arklininkystės tikslas – didinant veislinių arklių skaičių gerinti jų veislines, darbines savybes, sudaryti sąlygas visų veislių arklių genetinės kokybės gerinimui, išsaugant genofondą veiksmingiau naudoti genetinius išteklius. „Arklininkystės progresas skatina ieškoti modernesnių arklių veislinių savybių vertinimo metodų. Šiuo metu Lietuvoje arklininkystės srityje eksterjero požymiai yra vertinami pagal mažiau informatyvias vertinimo metodikas, todėl siekiame, kad arklių veislininkystės organizacijos pereitų prie modernesnių vertinimo sistemų“, – sako Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos direktorius Vilius Rekštys.
Lietuvoje yra 9 pripažintos arklių veislininkystės institucijos, kurios veda 12 kilmės knygų. Kiekvienas arklių augintojas žino, kad sėkmė arklių veisime priklauso nuo teisingo veislinių arklių atrinkimo, tad selekcijos vaidmuo darosi vis svarbesnis. Kad galėtų teisingai atsirinkti, augintojai privalo galėti tiksliai įvertinti savo arklius. Dešimtmečius jaunos veislinės kumelės buvo klasifikuojamos įrašant jas į atitinkamą kilmės knygos skyrių. Renginio metu buvo vertinami arklio tipas, eksterjeras, žingsnio ir risčios kokybė, o rezultatai – išreiškiami balais. Augintojams buvo prieinama tik oficiali informacija: „labai gerai“, „gerai“, „pakankamai gerai“, „patenkinamai“ ar net „nepatenkinamai“ už individualius požymius. Norėdami sužinoti, kas buvo gerai, o kas blogai įvertinta, augintojai turėjo kreiptis tiesiai į vertintojus.
Vienas iš naujai atrastų arklininkystei metodų yra linijinis vertinimas, kurį per pastaruosius tris metus puikiai išplėtojo vokiečiai. Toks vertinimo būdas nėra naujas veislininkystėje – jis jau kelis dešimtmečius naudojamas galvijininkystėje, taip pat veisiant šunis. Linijinis arklių vertinimas leidžia ne tik tiksliau apibūdinti jų fenotipinius požymius, bet ir palengvina statistinį-biometrinį duomenų apdorojimą, išryškina pageidaujamų reproduktorių požymių perdavimą palikuonims, palengvina skirtingo genotipo arklių palyginimą.
Tobulinant linijinio vertinimo modelį, paaiškėjo, kad šiam darbui labai tinka modernios technologijos ir kompiuteriai. Buvo sukurta kompiuterinė programa ir, kaip darbo įrankiai, pasirinkti planšetiniai kompiuteriai. Jau pirmieji vokiečių bandymai parodė, kad programa veikia ir gauti duomenys gali būti lengvai apdorojami.
„Dėl lietuviškos linijinio vertinimo metodikos kūrimo būtina konsultuotis su mokslininkais, arklių augintojais, Žemės ūkio informacijos ir verslo centro specialistais, pasinaudoti užsienio kolegų patirtimi“, – teigia V. Rekštys.
ŽŪM informacija
