Pasaulyje plintant paukščių gripui, iškyla pavojus ne tik laukiniams, bet ir naminiams paukščiams.
Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiama virusinė naminių ir laukinių paukščių liga. Paukščių gripo virusų, kuriais užsikrečia naminiai paukščiai, sukelta liga būna dviejų pagrindinių formų, kurios skiriasi pagal virulentiškumą. Mažai patogeniškas virusas paprastai sukelia tik nesunkius simptomus, o labai patogeniško viruso pasekmė yra labai didelis daugelio rūšių naminių paukščių gaištamumas.
Kilus paukščių gripo protrūkiui atsiranda pavojus, kad ligos sukėlėjas gali išplisti į kitus ūkius, kuriuose auginami naminiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai pastebi, kadpatys pavojingiausi yra paukščių gripo patogeniški H5 ir H7 viruso potipiai. Paprastai, migruojantys laukiniai vandens paukščiai gali būti natūralūs paukščių gripo viruso nešiotojai. Naminiai paukščiai yra ypač imlūs paukščių gripo virusui. Ligą gali platinti paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie ir užkrečia aplinką. Naminiai paukščiai gali užsikrėsti patekę į užkrėstą aplinką. lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Didžiausią tikimybę užsikrėsti paukščių gripu turi paukščiai, laikomi atviruose vandens telkiniuose ir prie jų.
Paukščių gripas taip pat gali būti perduodamas netiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę.
Požymiai, leidžiantys įtarti paukščių gripą, į kuriuos reikia atsižvelgti paukščių ūkiuose:
- daugiau nei 20 % sumažėjęs pašarų ir vandens suvartojimas,
- daugiau nei 5 % sumažėjusi kiaušinių produkcija ilgiau nei dvi dienas,
- didesnis nei 3 % per savaitę gaištamumo lygis,
- bet kokie klinikiniai požymiai arba pomirtiniai pakitimai, leidžiantys įtarti paukščių gripą.
Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Paukščiai gaišta. Nuo ligos gali nugaišti iki 100% visų ūkyje laikomų paukščių.
Paukščių gripą būtina įtarti kilus bet kokiam naminių paukščių ligos protrūkiui, kuris išlieka, nepaisant to, kad taikomos prevencinės ir terapinės priemonės nuo kitų ligų ir nedelsiant apie tai pranešti kompetentingoms institucijoms. Rizika, kad paukščių gripas gali pasiekti ir Lietuvą, išlieka.
Rekomenduojama paukščius laikyti uždarose patalpose ir saugoti nuo kontaktų su laukiniais paukščiais.
Instituto specialistai pažymi šiuos galimus naminių paukščių ūkių užsikrėtimo virusu dėl tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su laukiniais paukščiais kriterijus ir rizikos veiksnius:
- naminių paukščių ūkis yra netoli drėgnų vietovių, tvenkinių, pelkių, ežerų, upių arba jūros pakrantės, kur gali būriuotis migruojantys laukiniai vandens paukščiai;
- naminių paukščių ūkis yra vietovėje, kurioje yra didelis skaičius migruojančių laukinių paukščių;
- naminių paukščių ūkiai, kuriuose naminiai paukščiai auginami laisvai, arba naminių paukščių ūkiai, kuriuose naminiai paukščiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai yra laikomi atvirame ore bet kokiose patalpose, kuriose negalima pilnai užkirsti kelio sąlyčiui su laukiniais paukščiais;
- žemas biologinio saugumo lygis naminių paukščių ūkyje, įskaitant pašarų laikymo būdus ir paviršinio vandens naudojimą.
Paukščių laikytojams, kaip pastebi NMVRVI specialistai, rekomenduotina laikyti paukščius uždarose patalpose ir saugoti juos nuo kontakto su laukiniais paukščiais, neleisti lankytis paukščių laikymo vietose pašaliniams asmenims, o paukščių girdymui nenaudoti vandens iš atvirų vandens telkinių. Laikytojai turi stebėti laikomus paukščius ir žinoti, kad paukščiu gripu užsikrėtę paukščiai apatiški, nejudrūs, tupi nuleidę sparnus, nekoordinuoja judesių, nelesa, nededa kiaušinių, sunkiai kvėpuoja, jiems pamėlsta skiauterė, barzdelė, patinsta galvos ir kaklo audiniai, kojų odoje matomi pakraujavimai.
Pastebėjus laukinių ar naminių paukščių gaišimus ar paminėtus požymius, reiktų nedelsiant pranešti veterinarijos gydytojui, teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba centrinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Paukščių gripasLietuvojenebuvo registruotas. Jau daugelį metų Lietuvoje yra vykdoma gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos ir kontrolės programa, ir paukščių gripo stebėsena yra viena iš sudėtinių šios programos dalių. Užkrečiamųjų ligų sukėlėjų greitas nustatymas, nuolatinė kontrolė ir stebėsena, sumažina jų paplitimą ir užkrečiamųjų ligų protrūkių riziką
Lietuvoje. 2015 m. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) dėl paukščių gripo ištirta 2420 naminių ir laukinių paukščių mėginių. Paukščių gripas nebuvo nustatytas.
2016 m. sausio–spalio mėn. ištirti 1973 naminių ir laukinių paukščių mėginiai. Paukščių gripas nebuvo nustatytas.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informacija
