Parama dėkojame




 

Drauge su nuodugniu ginkluotųjų pajėgų pertvarkymu, užsienio politikos persvarstymu ir didžiausiu per visą savo dabartinę istoriją „valymu“ Turkija per vieną mėnesį po liepos 15-osios bandymo įvykdyti perversmą patyrė didelę transformaciją.

Iš paviršiaus viskas atrodo gerai: Stambule ir Ankaroje, kur nesėkmingo pučo vakarą siaubo apimti gyventojai matė iš naikintuvų metamas bombas ir gatvėmis džerškančius tankus, gyvenimas grįžo prie normalaus bruzdesio.

Tačiau didžiulės raudonos Turkijos vėliavos, kabančios ant valstybinių pastatų, reklaminiai skydai, kuriuose liaupsinamas perversmo sužlugdymas, ir žuvusių „kankinių“ portretai metropoliteno stotyse primena, kad gyvenimas nebėra toks pats, koks buvo prieš įvykius, prasidėjusius maždaug 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku liepos 15 dieną.

Sąmokslininkai, kuriems, pasak Ankaros, dirigavo paslaptingas, Jungtinėse Valstijose gyvenantis dvasininkas Fethullah Gulenas (Fetchula Giulenas), siekė nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) ir įvesti karinį režimą.

Bet vietoje to jie buvo masiškai areštuoti, o prezidentas gavo progą įvykdyti vienus reikšmingiausių pakeitimų 79 mln. gyventojų turinčioje šalyje nuo pat šiuolaikinės Turkijos Respublikos įkūrimo 1923 metais ant Osmanų imperijos griuvėsių.

Strateginėje kryžkelėje

Valdžia sako, kad perversmo varomoji jėga buvo F.Guleno šalininkai ginkluotosiose pajėgose, kurios vienas iš Respublikos stulpų yra nuo pat jos įkūrimo.

Po nesėkmingo pučo buvo sulaikyta ir atleista kone pusė ginkluotųjų pajėgų generolų.

R.T.Erdoganas ėmėsi veiksmų tiesiogiai savo kontrolėn perimti Generalinį štabą ir kitus kariškių departamentus, o jo vyriausybė vykdo istorinį „sucivilinimą“ institucijos, kuri anksčiau tris kartus perversmais buvo nušalinusi vyriausybes.

„Vyriausybė vadovauja revoliuciniam civilinimo procesui, su tikslu toliau mažinti kariškių įtakos mastą politikos (srityje) ir visuomenėje“, – pranešime nepriklausomam politikos tyrimų institutui „Istanbul Policy Centre“ (IPC) rašė analitikai Metinas Gurcanas (Metinas Giudžanas) ir Megan Gisclon (Megan Gisklon).

Pasak jų, valdžia dabar gali rinktis reformų tęsimą demokratiniu būdu arba kariškių slopinimą be konsultacijų.

„Prieš Turkiją dabar yra strateginis posūkis“, – rašo analitikai.

„Valymas“ kol kas nepalietė įtakingos Nacionalinės žvalgybos agentūros (MIT), kuri buvo smarkiai kritikuojama dėl to, kad neperspėjo R.T.Erdogano apie rengtą perversmą. Tačiau vyriausybė pažadėjo, kad ir MIT bus restruktūrizuota.

BNS

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode