Šiandien internetas leidžia daug ką atlikti greičiau ir patogiau, o bendravimas internetu - tai neatsiejama jauno žmogaus socialinio gyvenimo dalis. Tačiau, ar jaunas žmogus, praleisdamas vis daugiau laiko virtualioje erdvėjeir viešindamas informaciją apie savo gyvenimą, tikrai kenkia sau? Ar tikrai asmeninio gyvenimo perkėlimas į virtualią erdvę turi neigiamų pasekmių jauno žmogaus mąstymui, tikrovės suvokimui, gebėjimui skirti gera nuo bloga? O gal atvirkščiai, tai skatina jauno žmogaus fantaziją ir smalsumą?
Jeigu naudojimasis interneto teikiamomis galimybėmis tapo neatsiejama jūsų gyvenimo dalimi, o kiekvienas rytas pirmiausia prasideda ne nuo kavos puodelio, o nuo prisijungimo prie socialinių tinklų, naujienų portalų, galbūt verta savęs paklausti „ar man jau pasireiškė FoMO?“ Kaip teigia Vilniaus universiteto doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė, FoMO (ang. fear of missing out)yra naujas reiškinys, paplitęs paauglių ir jaunų žmonių tarpe, kai šie, naudodamiesisocialiniais tinklais, bijo praleisti kažkokį įvykį ar naujieną.
Jaunas žmogus savo gyvenimą vis dažniau perkelia į virtualią erdvę
Vaikai socialiniais tinklais pradeda domėtis labai anksti, o beveik kiekvienas aštuntokas - jais jau naudojasi. Jaunuoliai tokiu būdu siekia kitų pripažinimo, supratimo, naujų santykių, nes tai yra daug greitesnis, nieko nekainuojantis, tiesioginis būdas pristatyti save, dalintis patirtimi, hobiais, interesais, savijauta realiuoju laiku.Jaunas žmogus dažniausiai atlikdamas veiksmus virtualioje erdvėje nesusimąsto apie kylančias grėsmes ir savo veiksmų pasekmes, todėl yra svarbušviesti vaikus ir jaunimą interneto ir socialinių tinklų naudojimo klausimais. Ne visi tėvai domisi socialinių tinklų sukeliamomis pasekmėmis, kuomet jaunuoliai daug laiko skiria virtualiam bendravimui, tačiau manoma, kad tėvai turėtų būti pirmieji žmonės, kurie galėtų paaiškinti vaikams, kokio pobūdžio informacijaneturėtų pakliūti į virtualią erdvę, turėtų paaiškinti saugaus elgesio internete taisykles.Verta akcentuoti, kad ne tik tėvai, bet ir bendrojo lavinimo įstaigos galėtų prisidėti prie saugaus interneto temos aktualizavimo, ypač ugdant jaunuolių kritinį mąstymą. Pastebima, kad virtuali erdvė yra tapusi neatsiejama gyvenimo dalimi daugeliui žmonių, nepriklausomai nuo amžiaus, todėl ja protingai naudotis turėtų ne tik jauni žmonės, bet ir suaugusieji.
Virtuali erdvė – kenkia ar padeda?
Manoma, kad socialiniai tinklai kelia pavojų asmeniui, didindami jo nerimą.Nerimas didėja, kuomet nesulaukiama atitinkamos reakcijos į virtualioje erdvėje skelbiamą informaciją, pavyzdžiui, asmeniui pakeitus profilio nuotrauką ir tik keliems asmenims paspaudus„patinka“. Taip pat, pastebima, kad kuo daugiau naudojamas Facebook, tuo labiau jauni žmonės nepatenkinti savo gyvenimu, o labiausiai juos liūdinaatostogų žinutės ir nuotraukos. Tačiau yra ir teigiamų pavyzdžių, kuomet virtuali erdvė ar dalyvavimas joje skatina jaunų žmonių vaizduotę, domėjimąsi aktualiomis temomis.Vainius Volungevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos doktorantas, teigia, kad įsitraukimas į internetinių žaidimų sūkurį skatina kūrybiškumą, stiprina jaunuolių bendruomeniškumo jausmą bei lavina vaizduotę. Tiesa, yra ir tokių, kurie akivaizdžiai demonstruoja neapykantos kalbą. Neapykantos kalbą internete neretai skleidžia ir komentarai, esantys po įvairiomis publikacijomis. Tai ypač aktualu kalbant apie pagrindinius naujienų portalus, kur komentuoti galima anonimiškai. Pastebima iniciatyvų, kuomet naujienų portalai atsisako galimybės leisti žmonėms komentuoti publikacijas anonimiškai, suprasdami, kad jie praranda dalį skaitytojų, tačiau kelia turinio ir internetinės higienos kokybę.
Tad ar TAU jau pasireiškė FoMO?
Šia tema buvo diskutuojama š. m. lapkričio 10 d. Vilniuje Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje konferencijoje „Asmeninis jauno žmogaus gyvenimas virtualioje erdvėje“. Konferencijos dalyviams pranešimus apie virtualioje erdvėje viešinamos asmeninės informacijos grėsmes ir pasekmes bei saugų elgesį socialiniuose tinkluose skaitė su šiomis temomis dirbantys specialistai, mokslininkai, psichologai.
Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
