„Mes vis labiau gręžiamės į Vakarus, kur darbas ir karjera dažnai yra prioritetas. Jei prie šios tendencijos pridėsime lietuvių, kaip tautos, darbštumą, atsakingumą ir stiprų pareigos jausmą, gausime darboholizmo kombinaciją“, – sako psichologas Marius Daugelavičius. Kad darboholizmas netaptų norma, svarbu išlaikyti sveiką balansą tarp darbo ir namų.
Pasak psichologo, yra daug priežasčių, kodėl žmonės užsisėdi darbe, tačiau psichologas teigia, kad už darbuotojo pareigingumo dažnai slypi ir baimė dėl neužtikrintos ateities ir finansų. „Bėda, kad su baimėmis dėl finansinės būklės žmonės kovoja dažniausiai tik vienu būdu – dar daugiau ir ilgiau dirbdami“, – sako M. Daugelavičius.
Geras darbuotojas privalo išlaikyti balansą tarp darbo ir namų, nes kitaip jis perdegs, o tai nebus gerai nei jam pačiam, nei įmonei. Kokybiškas laisvalaikis, laikas namuose su šeima yra tai, kas mums teikia energijos ir leidžia „pasikrauti“ naujai darbo dienai. Todėl ir lapkričio 17-ąją – „Namų dieną“ – raginame neužsibūti darbe, grįžti namo anksčiau ir nustebinti namiškius. Kada paskutinį kartą girdėjote, kad jie pasakytų: „O, tu jau namie?“ – klausia D. Dargis.
Prie iniciatyvos jau yra prisijungusios kelios dešimtys Lietuvos įmonių. „Prieš trejus metus pradėję akciją ir pakvietę bent vieną dieną per metus iš darbo grįžti anksčiau, sulaukėme daug palaikymo. Vadinasi, tai, ką ši akcija teigia, žmonėms yra svarbu ir aktualu. Todėl ir šiais metais tęsiame pradėtą darbą ir kviečiame įmonių vadovus ir darbuotojus atkreipti dėmesį į sveiką balansą tarp darbo ir kokybiško laiko leidimo namie“, – teigia D. Dargis.
Tamsioji pareigingumo pusė – viršvalandžiai
Per „Namų dieną“ darbuotojai raginami kuo daugiau laiko praleisti namuose, skirti dėmesio namiškiams, poilsiui, sportui, meditacijai ar knygai. Visa tai, pasak psichologo, yra gyvybiškai svarbu.
„Pareigingumas pagirtina, tačiau egzistuoja ir tamsioji jo pusė – viršvalandžiai. Jei žmogus vis dažniau užtrunka darbe, nuo to, tikėtina, kentės jo šeima ir laisvalaikis, o ilgainiui – ir produktyvumas“, – sako M. Daugelavičius.
Jo teigimu, produktyvumas – tai ne darbas nuo aštuonių ryto iki šešių vakaro neatsitraukiant nuo stalo. „Produktyvumas atsiranda derinant darbą ir poilsį. Psichologiškai žmogus gali susikaupti valandą ar pusantros, o tada būtina atsitraukti nuo kompiuterio“, – pabrėžia M. Daugelavičius.
Kad viršvalandžiai netaptų kasdienybe, psichologas pataria atidžiai susiplanuoti darbus ir būtinai nepamiršti reguliarių pertraukėlių.
Pasaulyje pamažu atsiranda kompanijų, kurios stengiasi neleisti darbuotojams užsisėdėti darbe, netoleruoja viršvalandžių ir skiria daug dėmesio aktyviam darbuotojų laisvalaikiui. Lietuva šiuo atžvilgiu žengia dar tik pirmuosius žingsnius.
M. Daugelavičius pataria namuose po darbo jokiu būdu nejungti kompiuterio, nesinaudoti išmaniaisiais telefonais, nežiūrėti televizoriaus, nes taip tik dar labiau apkraunamos smegenys. Jei dirbamas protinis darbas, ilsėtis būtina aktyviai arba taip, kad smegenis galėtų „atsijungti“ nuo įtempto mąstymo.
