Lapkričio 4 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko klubo „Rankos“ parodos atidarymas. Klube yra apie 20 įvairaus amžiaus moterų ir du vyrai. Pirmoji vadovė – Rita Laniauskienė, o šiuo metu klubui vadovauja Jolanta Kaleckienė.
Tiesiog paroda
Renginį vedusi režisierė Airida Lementauskienė pastebėjo, kad ši paroda neturi savo pavadinimo, bet tai nesumenkina aukšto lygio. „Klubo pavadinimas „Rankos“ nusako jų simboliką bei kūrimo dovaną, o siuvinėjimo būdas „kryželis“ turi dar ir gilią dvasinę prasmę. Palaiminti žmonės, kuriantys tokį įstabų grožį, palaimintos tos rankos, kurios sugeba išsiuvinėti ir perduoti pasaulio grožį. Jeigu siuvinėjimas yra meno terapija, tai žiūrėjimas į meniškus darbus irgi labai maloni terapija. Šios parodos darbai kvepia įvairiais metų laikais, per juos pamiršti kasdienybę ir rūpesčius“, – sakė režisierė A. Lementauskienė.
Pirmąsias klubo parodas padėjęs rengti dailininkas ir pedagogas Aleksandras Novak sakė, kad pagal tai, kokią temą pasirenka siuvinėtojas, galima apibūdinti patį žmogų, jo vidinį pasaulį, sveikino bei džiaugėsi išaugusiu meniniu lygiu, kurį drąsiai galima parodyti ir kitur.
Buvusi Mažeikių kultūros centro direktorė Krista Kinčienė, sveikindama parodos dalyvius, sakė, kad tokiame sudėtingame siuvinėjime dirba ne tik rankos, bet ir akys, džiaugėsi klubo produktyvia veikla: „Jei suneštumėt viską, ką sukūrėte per visus savo veiklos metus, kažin kur sutalpintumėt?“
Viešosios bibliotekos direktorė Alina Bernotienė taip pat džiaugėsi šilta ir spalvinga paroda, kurioje eksponuojami 32 darbai, padėkojo visiems kūrėjams, o gėlių puokštę skyrė Irenai Dulkienei, kurios kolekcija gausumu ir lygiu išsiskyrė iš bendro konteksto.
Poezijos kūrėja Aurelija Budžytė perskaitė kelis eilėraščius iš savo naujos knygos „Jūra keliauja į Grįžulo Ratus“ ir visa tai labai organiškai tiko prie šios parodos.
Viskas turi pradžią
Parodos dalyvės prisiminė, kad pirmieji moterų bandymai buvo kuklūs, o siuvinėti darbai ne tokie išvaizdūs ir spalvingi kaip šiandien. Tačiau klubo narės nuolatos mokėsi viena iš kitos, sėmėsi patirties, domėjosi rankdarbiais, pavyzdžių ieškojo praeities palikime.
Nuo įsikūrimo pradžios klube dalyvauja žinomos mažeikiškės J. Kaleckienė, Rūta Velioniškienė, Regina Labanauskienė, Adelė Monstavičienė, Rima Kupstienė, I. Dulkienė ir kitos. Kiek meniškų darbų išsiuvinėta per tą laiką, sunku suskaičiuoti. Ir ar verta? Juk vieni darbeliai būna nedideli, o kitiems išsiuvinėti reikia ir daugiau laiko skirti. Įsijautus galima 18 valandų per dieną sugaišti, o galima ir dvejus metus vieną darbą kurti. Moterys nesijaučia ką nors aukojančios. Joms tai – gyvenimo džiaugsmas ir malonumas matyti, kaip kryžiukas po kryžiuko gimsta gyvūno siluetas, žmogaus portretas, peizažas, gėlė, natiurmortas. Tokios ir yra pagrindinės tradiciškai vyraujančios paveikslų temos.
Vytas ALEKNAVIČIUS
Autoriaus nuotr.
