Skaudu, skaudu ne už partijas ir ne už kandidatus, kurie žarstosi pažadais į kairę ir į dešinę, o už jaunimą. Žmonės, kurie su pakelta galva ir jaudulio kupina širdimi šiandien ėjo į rinkimus, o grįžo su panieka ir plyštančia širdimi.
Mano dukra, kuri šiemet pirmą kartą įgijo teisę dalyvauti rinkimuose, šiam žingsniui ruošėsi nuoširdžiai. Visuomeniška, savanoriaujanti ir neabejinga Lietuvos ateičiai 18-metė, jau seniai domėjosi politologija. Taip jau sutapo, kad šiemet mokykloje ėmė analizuoti Lietuvos Respublikos Konstituciją, su istorijos mokytoja mokėsi rinkimų ir valstybių valdymo subtilybes. Savarankiškai domėjosi Lietuvos partijomis, jų ideologijomis ir žarstomais pažadais.
Tvirtai apsisprendusi balsuoti, ji žengė į S.Šalkauskio balsavimo apylinkę. Laimės kupiną veidą kas minute keitė nuostaba, pyktis ir nusivylimas: nykus, tamsus mokyklos koridorius, stalai su pasimetusiomis, mobiliais telefonais bendraujančiomis moterimis ir žmonių be šypsenų eilės. „Pas mus neveikia sistema“ – taip jos teisinosi ir viena per kitą nesuprantamai murmėjo. Padavė lapelį – „Trečias, oi ne, atsipašau, ne trečias, pirmas“. (Tikriausiai turėjo omenyje už jų stovinčius stalus. Bet iš kur suprasti pirmą kartą į rinkimus atėjusiam žmogui).
Po to dar ir dar baisiau. Prie stalo, kur prisiregistruoja ir pasirašo rinkėjas, niekas net nežvilgtelėjo į drebančia iš jaudulio ranka, tiesiamą pasą. „Neveikia sistema, pasirašykit. Čia.“ – sumurmėjo moteris. Paduodami lapai ir šmaikštus lipdukas „Aš balsavau“.
Priėjus prie slaptų balsavimo kabinų, kurių net kabinomis nepavadinčiau, nes užuolaidos buvo tik ant kėlių, dukros akys išsiplėtė, o drebančios lūpos sušnabždėjo - „Čia juk rinkėjų balsavimo slaptumo pažeidimas rinkimuose“. Net keliose kabinose grūdosi po du žmonės, kai kas balsavimo biuletenius pildė tiesiog ant palangių. Dukra dairėsi į šalis pykčio ir nuostabos kupinomis akimis. „Nesuprantu, kas čia darosi, niekas nieko nesako ir nedaro?“ – nežinodama ko griebtis ir pasimetusi šnabždėjo balsuotoja.