Penktadienį Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje, atidaryta unikalaus bendradarbiavimo kūrinys – paroda „Padainuok man labanakt“ („Sing me to sleep“). Beveik metus trukęs meno projektas į įvairią meninę veiklą įtraukė Lietuvos ir Didžiosios Britanijos menininkus, benamius ir skurdą patiriančius žmones. Iš viso projekto veikloje dalyvavo apie 500, o prie parodos įgyvendinimo tiesiogiai prisidėjo daugiau nei 80 benamių ir skurstančiųjų abiejose šalyse. Projektą kartu su partneriais iš Didžiosios Britanijos įgyvendino organizacija „Socialiniai meno projektai“, realizuojanti profesionalaus meno iniciatyvas, stiprinančias įvairių visuomenės grupių gerovę.
Parodos atidarymo renginyje vilniečiai projekto dalyviai kartu su eksperimentinės muzikos kūrėjais Mikalojumi Smulskiu, Deividu Sereičiku ir Simonu Nekrošiumi atliko specialiai šiam vakarui skirtą garsų performansą. „Pirmųjų susitikimų metu bandėme įvairius instrumentus, eksperimentavome, stengdamiesi atrasti, kas mums būtų artima. Tačiau galiausiai pasirinkome paprasčiausią priemonę – medinius pagaliukus. Tai yra pirmapradis bendravimo įrankis, ankstesnis net už žmogaus kalbą. Šios parodos atidaryme tokio instrumento pasirinkimas ne atsitiktinis – muzikinė kompozicija perteikia artėjimą susikalbėjimo, įsiklausimo, jautrumo aplinkai link. Kartais lengviausi įrankiai gali padėti siekti svarbiausių tikslų“, – teigia vienas iš bendradarbiavusių muzikantų, Mikalojus Smulskis.
Į projekto parodos atidarymą atvyko ir parodos bendraautoriai, benamių centro „The Booth Centre“ lankytojai bei kartu su jais dirbę britų menininkai – Loisa Blackburn ir Philipas Davenportas. Menininkų duetas teigia esantys keisti menininkai, kuriantys kitų rankomis. „Mes suteikiame tam tikrą kontekstą, tarsi kūrinio rėmą, bet visa tai, kas jame – pasiūlyta žmonių, kuriuos pakviečiame į veiklą“, – pasakoja duetas „arthur+martha“. Būtent taip kūryba vyko ir projekte „Padainuok man labanakt“ – tekstilininkė Loisa Blackburn kartu su benamių centro lankytojais kūrė skiautinį, kuriame išsiuvinėti pasakų miško fragmentai, ženklai, dalyvių vardai ir poezija anglų, lietuvių ir rusų kalbomis.
Projekto veikloje Lietuvoje dalyviai kartu su menininkais eksperimentavo bandydami įvairias priemones ir technikas: koliažą, ansambliažą, piešimą, tapybą, fotografiją ir video. „Paroda apjungė šiuos kūrinius į bendrą visumą, kurioje darniai pinasi mūsų ir partnerių vaizdinės ir garsinės pasakų temos interpretacijos“, – pasakoja menininkė Eglė Gudonytė, kuravusi dalį projekto meninės veiklos Lietuvoje.
Paklausta apie projekto vertę visuomenei, projekto vadovė Ieva Petkutė teigia, kad meninis procesas suburia nedidelę bendruomenę, kuri atranda kūryboje buvimo kartu vertę. „Visuomenėje, kuri yra netobula ir kurioje egzistuoja socialinė nelygybė, stigma, ši maža bendruomenė tampa pavyzdžiu, galvojant apie tai, kokią visuomenę norime turėti“, – dalijasi mintimis Ieva.
Visą mėnesį veiksiančios parodos metu vyks nemokami projekto dalyvių inicijuojami renginiai: rankų darbo žvakių dirbtuvės ir pasivaikščiojimai po Vilnių su benamiu asmeniu. Kino centre „Skalvija“ rugsėjo 24 d. 16 val. atidaroma personalinė projekto dalyvio Andrejaus Kibisovo koliažų paroda.
Parengta pagal Bernardinai.lt
Nuotraukos Remigijaus Ščerbausko
