Parama dėkojame




Sprogimas

Patarimai, kaip kūrybą paversti pajamų šaltiniu

kurybVisi kūrėjai, ar jie būtų patyrę profesionalai, ar pradedantys mėgėjai, gali savo kūrybiškumą paversti papildomu, o gal net pagrindiniu pajamų šaltiniu, įsitikinę ekspertai. Komunikacijos ir rinkodaros specialistai, vadybininkai bei sėkmingi menininkaipateikė 5 praktinius patarimus, ko turėtų nepamiršti pirmuosius žingsnius žengiantys kūrėjai, bei į ką vertėtų atkreipti dėmesį jau įgudusiems ir pripažintiems menininkams. 

1. Atraskite savo išskirtinumą

„Svarbiausia – neikite jau pramintu taku, netapkite kažkuo kitu. Jei siekiate pripažinimo, privalote būti inovatyvūs, bet turite nepamiršti ir sentimentalumo. Dirbkite su dalykais, kurie yra atpažįstami žmonėms“, – patarimais dalijosi vienas iš Kultūros ministerijos organizuotos diskusijos „Kaip kūrybiškumas galima tapti pajamų šaltiniu?“ dalyvių, menininkas, fotografas, architektas Tadas Černiauskas. 

„Pavyzdžiui, jei dabar būčiau pradedantysis kūrėjas, bandyčiau dėlioti kažką iš šiuo metu internete populiarių kačiukų, vaikų atvaizdų ir dar pridėčiau seksualumo elementą. Maišyčiau šitą mišinį tol, kol išeitų tai, ko dar niekas nematė. Būtent taip gaunami kūrybiški, inovatyvūs, bet visuomenei atpažįstami ir dėl to populiarumo bei pripažinimo sulaukiantys kūriniai“, – patarė T. Černiauskas. 

Anot ekspertų, savo išskirtinumą atrasti gali padėti ir profesionali konsultacija su komunikacijos specialistu. 

Ūla Ambrasaitė, leidyklos „Lapas“ įkūrėja ir kūrybinių finansų tyrinėtoja teigė: „Gera konsultacija dažnai prasideda klausimu „kas tu esi?“ ir veda gilyn į savęs pažinimą. O tada kartu randamas būdas, kaip tai, kas yra autentiška, paversti  pajamų šaltiniu.“

2. Įsivardinkite savo tikslinę auditoriją

Ne viešumas, o tikslinės auditorijos pasiekimas užtikrina sėkmę menininkams, vieningai tvirtino diskusijos dalyviai.

„Kad ir kas tai bebūtų – spektaklis, paroda, pavieniai kūriniai, būtina aiškiai suprasti, kas yra tavo tikslinė auditorija, kaip su ja kalbėti. O tai padarius – po truputį mokytis kalbėti jai suprantama kalba“, – įžvalgomis dalijosi Stefanija Jokštytė, kūrybininkė, reklamos ir komunikacijos specialistė. 

„Jeigu norite parduoti savo kūrybiškumą, pirmiausia svarbu pažinti savo klientą“, – antrino T. Černiauskas. „Jei tai – valstybinės institucijos, reikia eiti į kontaktą. Jei tikslas – privatus sektorius, reikia atsiminti, kad verslui svarbiausia grįžtamasis ryšys. Galbūt jūsų kūrybiniai sprendimai padės jiems pritraukti klientų, galbūt prisidėsite prie jų, kaip kultūrą remiančios įmonės, įvaizdžio formavimo.“ 

3. Nelaukite, kol aplankys mūzos

„Komerciškai sėkmingi menininkai turi būti labai disciplinuoti. Jau seniai nebėra taip, kad kūrėjai gali leisti sau vieną dieną nedirbti ar neatsiliepti telefonu, nes juos apleido mūzos“, – teigė S. Jokštytė. 

Menininkė, iliustratorė Akvilė Magicdusté, prisimindama savo kūrybinę kelionę, pasakojo, jog prieš pasiekiant sėkmę prireikė daug užsispyrimo, laiko ir vidinės motyvacijos. 

„Esu už disciplinos turėjimą ir pastovų darbą, o ne įkvėpimo ieškojimą kartu su mūzomis“, – tvirtino A. Magicdusté ir pridūrė: „Šiuolaikiniai menininkai turi būti pasiruošę dirbti ne tik tada, kai juos aplanko įkvėpimas. Svarbu visada turėti, ką pasiūlyti klientui. Pavyzdžiui, einant į susitikimą dėl bendradarbiavimo, pasiruošti savo darbų albumą, kurį peržiūrėjęs potencialus klientas galėtų žinoti, ko tikėtis.“

4. Nebūkite žmogumi orkestru

Ekspertai įsitikinę, jog didžiausias pavojus jau patyrusiems menininkams – perdegimas. 

„Kūrėjai turi kurti. Komunikacija, reklama, pardavimai, renginių organizavimas turėtų būti kitų specialistų atsakomybė. Priešingu atveju, kai kūrėjai bando viskuo pasirūpinti patys (nuo to, ką kuria, iki to, ar renginio atidaryme bus elektra), jiems gresia perdegimas. Nebelieka laiko ir jėgų kūrybai, kenčia rezultatas. Todėl visada nuoširdžiai linkiu kūrėjams drąsiai pasitelkti žmones, kurie bus atsakingi už visa tai, kas nėra kūryba“, – kūrėjams patarė Irutė Tumaitė, kultūrinių patirčių ir kūrybos agentūros „Salto agency“ vadovė. 

Diskusijoje T. Černiauskas dalijosi savo patirtimi ir kvietė kitus kūrėjus iš jos pasimokyti: „Sakoma, kad tam, kad būtum laimingas, reikia dirbti tau patinkančioje srityje. Aš joje dirbau – kūriau, bet buvau pervargęs, liūdnas ir stokojantis naujų idėjų. Nesupratau, kodėl taip yra. Kol kažkas nepatarė, jog galbūt reikėtų nesistengti visko padaryti pačiam ir verčiau pabandyti deleguoti užduotis kitiems komandos nariams. Tai man buvo viską keičiantis atradimas.“

5. Kalbėkite apie save

„Privalote nebijoti viešumo. Kiekvieną interviu galima išnaudoti savęs populiarinimui. Pakvieskite žmones atvykti į būsimus jūsų renginius. Jie nori suprasti ne tik tai, kad jūs esate nuostabi asmenybė, bet ir tai, kur galima pamatyti jūsų kūrinius“, – patarė S. Jokštytė.

I. Tumaitė taip pat pastebėjo, kad kūrėjai vis dar susiduria su baime kalbėti apie save, savo darbus ir taip su jais supažindinti potencialius klientus, pirkėjus. 

„Daugeliui kalbėti apie save sunku, net nejauku. Todėl čia labai praverčia komunikacijos, reklamos specialistai ar vadybininkai. Jie veikia tarsi vertėjai tarp menininkų ir verslo pasaulio. Kūrėjai gali užsiimti kūryba ir nesirūpinti vadybiniais reikalais, o mes užtikriname, kad apie jų darbus reikiami žmonės sužinotų jiems prieinamais bei suprantamais būdais“, – teigė I. Tumaitė. 

Nuotr. iš kūrėjų archyvo

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode