Jei kas nors tavęs paklaustų: „Kaip manai, kodėl vyras ir moteris nusprendžia susituokti?“, tu, be abejo, atsakytum, kad tuokiasi, nes myli vienas kitą. Ir būtum visiškai teisus! Jie taip brangina savo meilę, kad nori ją puoselėti, nori, kad ji būtų panaši į Meilę, kuria Dievas myli kiekvieną iš mūsų. Priimdami Santuokos sakramentą krikščionys žino, kad Dievas yra su jais ir išmokys juos mylėti, kaip Jis myli.
Santuoka yra ir pažadas, kurį vyras ir moteris duoda vienas kitam: mylėti visą gyvenimą. Kitaip tariant, ir toliau vienas kitą ištikimai mylėti, nepaisant gyvenimo išbandymų, net jei kitas pasikeis, net jei sutiksime kitų žmonių... Tačiau susituokę krikščionys žino, kad per Santuokos sakramentą jie galės pasikliauti Dievo pagalba. Iš tiesų, Dievas yra jų meilės šaltinis, suteiksiantis jiems savo malonės ir stiprybės, kuri leis įveikti sunkumus ir padės jiems mylėti vienas kitą visą gyvenimą.
Kaip ir visi sakramentai, santuoka yra Dievo Meilės ženklas žmonėms. Per tarpusavio meilę krikščionys sutuoktiniai liudija vienybę, kurią Dievas nori sukurti su kiekvienu iš mūsų, ir parodo, kad tikroji meilė yra ta, kuria dalijamasi ir kuri dovanoja gyvenimą.
Nors tuoktuvėms bei apsikeitimui įžadais vadovauja kunigas ar diakonas, sutuoktiniai patys suteikia sau sakramentinę santuoką tardami: „Imu tave savo vyru (žmona) ir prisiekiu būti tau ištikimas (-a).“
Susituokti reiškia trokšti mylėti taip kaip Dievas, kuris mus myli dovanodamas laisvę, amžinybę, ištikimybę ir vaisingumą. Šie keturi elementai yra be galo svarbūs, todėl dar vadinami „santuokos ramsčiais“. Jei kurio nors vieno pritrūksta, santuoka tampa neįmanoma.
Dievas yra laisvas mus mylėti ir Jis myli be atlygio. Tai galioja ir vyrui bei moteriai, kurie nori susituokti. Kiekvienas turi galėti ne tik laisvai pasirinkti sutuoktinį, bet ir savanoriškai įsipareigoti santuokai, neverčiamas šeimos ar išorinių aplinkybių. Kiekvienas iš sutuoktinių taip pat privalo gerbti kito laisvę, t. y. priimti jį tokį, koks jis iš tikrųjų yra, ir jį gerbti.
Dievas nepaliauja mūsų mylėjęs. Jo sūnus Jėzus netgi atidavė savo gyvenimą ant Kryžiaus, kad mus išgelbėtų iš nuodėmės! Sutuoktiniai turi sekti šiuo pavyzdžiu ir įsipareigoti visam gyvenimui, su Dievu, esančiu greta. Juos jungiantis ryšys yra šventas ir negali būti nutrauktas, kaip Jėzus sako Evangelijoje: „Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“ Dėl šios priežasties skyrybos yra itin skaudus įvykis Bažnyčiai, todėl ji kviečia sutuoktinių poras verčiau stengtis atkurti prarastą ryšį, nei jį nutraukti. Dievas nepaisydamas visko ir toliau myli išsiskyrusias poras, kurioms nepavyko ištesėti duoto pažado.
Dievas visada lieka ištikimas savo vienybei su mumis, jis neatsuka nugaros, nepaisant mūsų nuodėmių! Sutuoktiniai taip pat turi būti vienas kitam ištikimi. Rinkdamiesi sau vyrą ir žmoną, jie atsisako visų kitų vyrų ar moterų, kuriuos galėtų sutikti. Jie apsisprendžia imtis priemonių mylėti vienas kitą bet kokia kaina, nepaisant gyvenimo išbandymų, atleisti vienas kitam ir kalbėtis, kad galėtų įveikti visus sunkumus.
Parengta pagal www. bernardinai.lt
Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia 
