„Lietuviškasis kultūros paveldas liudija, kad Lietuva nuo seno yra neatsiejama Europos dalis, todėl šiemet ralyje ypatingą dėmesį skirsime objektams, kurie atskleidžia mūsų europietiškas šaknis ir sąsajas su kitais Europos kraštais“, – pristatydama kultūrinį motociklininkų ralį „Ryterna modul Mototourism rally“ sako viena jo organizatorių Birutė Vaitkutė.
Pasak organizatorės, rugpjūčio 18 d. visoje Lietuvoje startuosiantis ralis neabejotinai taps vienu ryškiausių Europos kultūros paveldo metams skirtų renginių: „tai vienintelis renginys, vienai dienai apjungsiantis visą Lietuvą. Lankydami mažąsias Lietuvos kultūros sostines, Tėvo Stanislovo gyvenimą bei partizanų kovas menančias vietas, kartu su vietos bendruomenėmis švęsime valstybės šimtmetį. Juk visi kartu mes esame Lietuva, o ši būsimoji kelionė – tai mūsų visų 100-mečio kelionė.“
Kad Lietuvos „šimtmečio paveldas yra Europos kultūros paveldo dalis“ – pabrėžia ir Lietuvos nacionaliniu Europos kultūros paveldo metų koordinatoriumi paskirtas Alfredas Jomantas.
Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas A. Jomantas sako besitikintis, jog „Mototurizmo ralis“ ir panašūs renginiai sėkmingai paskleis Europoje žinią, kokia įdomi yra Lietuva ir koks turtingas jos kultūrinis paveldas – savitas ir unikalus, ir tuo pat metu europinis.
Daugiau apie Europos kultūros paveldo metus Lietuvoje, ir lietuvių domėjimąsi kultūra – pokalbyje su A. Jomantu.
Šie metai Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Ko iš jų tikimasi?
Nors skirtingi Europos regionai turi savitas vystymosi istorijas ir tradicijas, bet sąsajos tarp jų akivaizdžios nuo seniausių laikų. Puikus to pavyzdys – Kernavė, kur aptikta su įvairiausiais kraštais vykdytų prekybinių ryšių ir mainų pėdsakų. Todėl galima drąsiai sakyti, kad visas Europos kontinentas turi bendrą kultūros paveldą, o šie metai skirti atskleisti jo potencialą.
Juk kultūros paveldas yra labai svarbus išteklius – Lietuvoje tai akivaizdžiai rodo pastaruoju metu visuomenės dėmesį patraukę pavyzdžiai: Misionierių vienuolyno bei šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios Vilniuje aplinkos keitimas. Šie atvejai gerai atskleidžia, kokie patrauklūs investicijoms gali būti kultūros paveldo objektai, ir kokias lėšas jie gali generuoti.
Europos kultūros paveldo metų paskelbimas – tai Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje rezultatas. Visos šalys pritarė paveldo metų rengimui sutarę, kad kultūros paveldas yra europinės tapatybės klausimas, ir kad šis klausimas nėra vien paveldosaugininkų ar kokios siauros žinybos, bet visų europiečių bendras reikalas.
Tai yra šansas kiekvienai valstybei pristatyti savo paveldo unikalumą?
Svarbiausia yra ne kam nors prisistatyti, o mums patiems savo paveldą atrasti ir suprasti jo vertę. Ir tuo pačiu pamąstyti, kaip mus veikia kultūros paveldas, ir kas šiandien būtume, jeigu viso to neturėtume? Ar būtume tokie patys be Kernavės, Vilniaus senamiesčio, Kauno naujamiesčio? Juk visuose ginčuose dėl to, ką ir kaip griauti ar statyti saugomose teritorijose, iš tikrųjų ginčijamasi dėl skirtingų vertybių, nesusitariant, ką vertinga išsaugoti ir perduoti būsimosioms kartoms.
Tačiau svarbu suprasti, kad apsispręsdami šiandien ką nors iš paveldo objektų nugriauti, mes apribojame ateinančioms kartoms galimybes pritraukti žmones, kurie tą paveldą atpažintų, juo gėrėtųsi ir jį vertintų.
Todėl šiandien pagrindinis ne tik paveldosaugininkams, bet ir visiems mums tenkantis iššūkis – kultūros paveldą išsaugoti, vykstant rekonstrukcijoms ar plėtrai. Dažnai matome abejotinus sprendimus, tarkime, miestelio turgaus aikštę paversti sankryža, per visą miestelį nutiesti greitkelį arba reikšmingiausioje senojoje miestelio dalyje pastatyti prekybos centrą, kuris, beje, visiškai sugriauna tokios vietos, kaip traukos objekto, potencialą.
Dalis tokių objektų sunaikinami paprasčiausiai nežinant jų vertės, o dalis – vykdant plėtros projektus, tačiau abiem atvejais tai parodo visišką kultūros paveldo potencialo nesupratimą. Todėl ir norisi tikėti, kad kultūros paveldo metai padės išmokti kultūros paveldą vertinti kaip išteklių, potencialą, ir kaip bendravimo ir bendradarbiavimo įrankį.
Piešiate lietuvio, kaip kultūra besidominčio žmogaus, paveikslą, tačiau įprasta kalbėti, kad šiuolaikinis žmogus dažniau yra ekonomistinio mąstymo paveiktas, beveik vien materialiais dalykais besirūpinantis.
Mano manymu, tai susiję dalykai. Jeigu kultūros paveldas išsaugotas, vadinasi, jis yra naudojamas. O jeigu naudojamas, reiškia, į jį investuota ir iš to yra generuojamos lėšos. Kitaip ir nebūna, nes kultūros paveldo objekto nesaugome tik vardan išsaugojimo – saugome tam, kad jis būtų panaudotas, žinoma, protingai, įdomiai, nežalojant ir nesunaikinant to, kas jame vertinga.
Sugriuvęs ar sugriautas autentiškas objektas niekuomet negeneruos tos vertės, kurią turėjo, net jei ir tobulai jį atstatysime, todėl prieš griaunant reikia tikrai žinoti, ar tai yra nevertinga. O juk turime daugybę pavyzdžių, kai labai apleisti ir apgriuvę paveldo objektai, investavus į restauravimą, buvo prikelti naujam gyvenimui ir inkorporuoti į dabartinius visuomenės vystymosi procesus. Tai ypač būdinga ir svarbu mažesniems miesteliams.
Iškalbingas Pakruojo sinagogos pavyzdys, kuri buvo visai apleista, o šiandien vėl yra tapusi traukos objektu. Gal buvo ir tokių, kuriems rodėsi, kad geriau būtų tokį seną ir apleistą pastatą visai nugriauti, ir vietoj jo pastatyti ką nors naujo, bet štai dabar jis restauruotas, ir galima galvoti net apie tarptautinį turizmą.
Dažnas lietuvis šiais laikais daugiau keliauja po pasaulį negu po Lietuvą, ir iš keliaujančiųjų neretai galima išgirsti, kad, palyginus su kitais kraštais, Lietuvoje nėra ką pamatyti ir kitiems parodyti.
Lietuva yra labai turtinga savo paveldo objektais, tik reikia žinoti, kokios yra to paveldo vertės. Esu įsitikinęs, kad paveldas, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visai neįdomus, tampa įdomus pradėjus daugiau domėtis. Tad galbūt tie žmonės, kurie nuvažiavę į Romą apstulbsta nuo aukso ir marmumo, ir nebevertina to, kas sukurta jų tėvynėje – gal jie paprasčiausiai nežino savo istorijos ir nėra apsisprendę, kas jiems svarbu.
Pažinimas turėtų prasidėti dar šeimoje ir mokykloje, pradedant šeimos, giminės istorija ir pamažu žengiant toliau: žvelgiant į savo gyvenamąją vietovę ir jos paveldą, klausiant, kokiomis sąlygomis visa tai buvo sukurta ir išliko, ir ar šiandien tai verta saugoti.
Į kokius įdomius Europos kultūros paveldo metų renginius vertėtų atkreipti dėmesį?
Kai kurie Žemaitijos rajonai stengiasi patraukiai pristatyti savo piliakalnius. Tvarkymo darbai gal jau ankčiau pradėti, kadangi savivaldybės ruošėsi piliakalnių metams, tačiau kultūros paveldo metais mąstoma, kaip sutvarkytus piliakalnius pritaikyti turizmui – kaip turistus, vykstančius į Klaipėdą ar Palangą, paskatinti apžiūrėti ir aplinkinius rajonus.
Dar kiti mėgina aprėpti visą Lietuvą ir daugybę skirtingų objektų. Tikras fenomenas šia prasme yra „Mototurizmo ralis“, sukuriantis galimybes keliaujantiems motociklais atrasti savo šalies paveldą – net ir šeimoms su mažais vaikais.
Tai yra pavienių žmonių iniciatyva ir ji atvira visiems norintiems nebe pirmi metai. Unikalu tai, kad pagrindinis organizatorių tikslas yra bet būtent kultūros paveldo pažinimas, o ne motociklų sportas, rungtyniavimas ar pasivažinėjimo malonumas.
Ralio dalyviai aplankys daugybę Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo objektų – taip pat ir susijusių su Lietuvos šimtmečiu, nes šimtmečio paveldas yra Europos kultūros paveldo dalis. Apskritai, pati motoralio idėja labai tinka Europos kultūros paveldo metų kontekste, ir aš tikiuosi, kad organizatoriai plačiau paskleis žinią, kokia įdomi yra Lietuva ir koks turtingas jos kultūrinis paveldas – savitas ir unikalus, ir tuo pat metu europinis.
Labai įdomu tai, kad ralio metu dalyviai turi galimybę pabendrauti su vietos bendruomenėmis. Tai yra unikali galimybė susipažinti su konkretaus krašto žmonėmis, jų gyvenimu ir kultūra. Vietos bendruomenėms tai taip pat geras šansas suprasti, kiek gražaus ir vertingo paveldo jos turi, įdomaus visai Lietuvai. Gal tai taps įkvėpimu dar plačiau apsižvagyti aplinkui ir pasižiūrėti, kas vertinga mus supa, ir kas galėtų būti prikelta antram gyvenimui. Šiuo požiūriu, ypatingai džiugina ralio organizatorių ir dalyvių nusiteikimas lankyti ne tik išpuoselėtus, bet ir primirštus objektus – visą paveldo vertybių skalę visoje Lietuvoje.
„Mototurizmo ralio“ organizatoriai pabrėžia, kad oficialiais ralio maršrutais kartu su motociklininkais kviečiami vykti visi norintys: nesvarbu, kokią trasporto priemonę vairuojate, sėskite už vairo, ir su šeima ar bičiuliais leiskitės į kelionę po Lietuvą! Ralyje taip pat galima dalyvauti ir kitu būdu – po visą Lietuvą išsibarsčiusiuose punktuose pasitinkant dalyvius, arba juos sutinkant iškilmingame ralio finiše Birštone. Visi punktai motoralio internetinėje svetainėje bus nurodyti starto dieną.
„Mototurizmo ralio“ partneriai: Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos kelių policija, VĮ Regitra. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba prie Kultūros ministerijos ir Krašto apsaugos ministerija.
