Savižudybių statistika Lietuvoje išlieka viena aukščiausių Europoje, tačiau tendencija palengva mažėja aktyvaus visuomenės dėmesio ir gausėjančių diskusijų dėka. Nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių, neabejingų žmonių dedamomis pastangomis pradedame suvokti, kad emocinių sunkumų iš tiesų išgyvename visi, ir kiekvienas galime padėti ir stiprinti savo emocinę sveikatą.
Vyrauja stereotipai, kad emociniai sunkumai aplenkia sėkmingus, aukštas pareigas einančius, mylimus ir gerbiamus žmones, susitelkdami tik aplink turinčius socialines ir materialines priežastis panirti į emocinių ir psichologinių sunkumų liūną. Tačiau „Vilties linijos“ savanorė konsultantė Sigita Pronckutė tvirtina, kad šis stereotipas turi būti sugriautas.
„Emocinių sunkumų išgyvename visi. Jie nepriklauso nuo socialinės padėties visuomenėje. Visi gyvename vieną kartą, darome klaidų ir turime įvairių problemų – tai natūralu, – teigia S. Pronckutė. – Be abejo, ekonominis nepriteklius, smurtas, šalia esantys priklausomi asmenys kelia įtampą, ir jeigu tai užsitęsia, gali tapti psichologinę ar net psichinę sveikatą žalojančiais veiksniais.“
Per 2017-uosius metus „Vilties linija“ sulaukė daugiau nei 14 tūkstančių skambučių, žmonių, kurie ieško būdų padėti sau ar savo artimiesiems. „Žmonės nenoriai kreipiasi pagalbos į psichologus. Nepasitiki, bijo, kad apie atvirą pokalbį gali sužinoti bendradarbiai ar namiškiai. Kitiems sunku kalbėtis akis į akį su specialistu“, – galimas priežastis, kodėl žmonės renkasi skambinti emocinės paramos telefonu, vardina S. Pronckutė.
Valstybės psichikos sveikatos centro duomenimis, 2016 metais 823 žmonės atėmė sau gyvybę Lietuvoje. Nors visos šalies statistiniai duomenys rodo tendencijos mažėjimą, trijose iš dešimties savivaldybių savižudybių skaičius išaugo, palyginti su 2015 m. Daugumą pakėlusių prieš save ranką sudaro vyrai.
„Žinojimas, kad galime su savo artimaisiais pasikalbėti apie mums svarbius išgyvenimus dažnai padeda jaustis saugesniems“, – teigia psichologė, „Vilties linijos“ konsultantė Lijana Juodžbalytė-Stungevičienė. Nepaisant to, situacijose, kai žmogus jaučiasi vienišas ir neturi su kuo pasikalbėti apie patiriamus išgyvenimus, gelbsti anoniminės paramos linija.
„Gali būti, jog artimieji negali ar nežino, kaip tinkamai reaguoti ir priimti žmogų su jo pykčiu, neviltimi, liūdesiu ir kitomis stipriomis emocijomis. Tuomet konfidencialus pokalbis su apmokytu savanoriu ar psichikos sveikatos profesionalu gali padėti“, – teigia L. Juodžbalytė-Stungevičienė.
Jau daugiau nei 20 metų „Vilties linijos“ savanoriai teikia anoniminę emocinę paramą telefonu, suteikdami žmonėms galimybę būti išklausytiems, suprastiems ir nesmerkiamiems. Emocinės stiprybės bei supratingumo reikalaujanti veikla kiekvieną dieną pateikia naujų iššūkių. Kaip teigia S. Pronckutė, labiausiai įsimena tos situacijos, kuriose, pasitelkiant bendras specialistų jėgas, yra gelbėjamos žmonių gyvybės.
„Vilties linija“ – anoniminę emocinę pagalbą telefonu teikianti profesionalų komanda, kuriai rūpi žmonės ir jų gyvenimai. Į liniją gali kreiptis kiekvienas sunkumus patiriantis žmogus, turintis didelių ar mažų problemų, ieškantis suprantančios „ausies“. Šioje linijoje dirbančių psichologų ir specialius kursus baigusių savanorių įsitikinimu, stiprus yra tas, kuris kreipiasi pagalbos.
„Vilties Linijos“ informacija
