Neseniai miręs 99-erių sulaukęs Billy‘is Grahamas buvo ne tik populiariausias pasaulyje pamokslininkas, meldęsis su JAV prezidentais, bet ir ištikimas vyras. Jo ir Ruth Graham santuoka truko 63-ejus metus, jie užaugino penkis vaikus.
Biografijos America‘s Pastor (liet. Amerikos pastorius) autorius ir Duke’o universiteto profesorius Grantas Wackeris apibūdino pastorių kaip „vyrą, išlaikiusi absoliučią santuokinę ištikimybę […], pamokslininką, kuris gyveno taip, kaip to mokė kitus“. Grahamo ilgalaikė santuoka su Ruth, kurią jis vadino pačia nuostabiausia kada nors pažinota moterimi, yra viena iš nuostabiausių ilgametės meilės istorijų mūsų amžiuje. Dar tai yra svarbi priežastis, kodėl jam pasisekė ten, kur kiti suklupo.
Štai septynios Billy’io ir Ruth Grahamų pamokos apie santuoką, kurios turėtų mus padrąsinti:
Santuoka neturi būti tobula, kad būtų nuostabi
„Ruth ir aš neturime tobulos santuokos, bet turime nuostabią“, –kažkada teigė pastorius. „Tobuloje santuokoje viskas yra tobuliausia kaip tik įmanoma. Visai kaip graikų skulptūrose, kurių proporcijos yra tikslios, o išbaigtumas – neprilygstamas. Kas pažįsta tokį žmogų? Sutuoktiniams tikėtis vienam iš kito tobulumo yra nerealistiška. Mes tai išmokome dar prieš susituokdami.“
Nuo pat pradžių konfliktai ir kompromisai buvo jų santuokos dalis, kuri išmokė Billy‘į priimti Ruth tiesmuką ir nepriklausomą prigimtį. Laikraštyje publikuota istorija pasakoja apie nutikimą, kai pastoriaus žmona sudaužė šeimos automobilį, kai tuo tarpu Billy‘is bandė ją atkalbėti nuo vairavimo. Ruth nesutikus, pastorius pasakė: „Aš neprisimenu, jog Šventajame rašte būčiau skaitęs, kad Sara taip kalbėtų su Abraomu“. Žmona atsakė: „Aš neprisimenu, jog Šventajame rašte būčiau radusi dalį, kurioje Abraomas bando iš Saros atimti kupranugarį“.
B. Grahamas tikėjo, kad buvimas laimingais nesuderinamaisiais yra sėkmingos santuokos bruožas. „Nei vienas iš mūsų niekada neturėsime santykių, kurie neturėtų raukšlių ar karpų tam tikrose vietose. Nepriekaištingas idealas egzistuoja tik gražiai ir laimingai pasibaigiančiose pasakose. Aš manau, kad esmė slypi, kaip viena pora rašė, laimingame nesuderinamume. Ruth mėgsta sakyti, kad „jeigu du žmonės sutaria dėl visko, vienas iš jų yra nereikalingas“. Kuo anksčiau mes priimsime tai kaip tiesą, tuo greičiau išmoksime prisiderinti vienas prie kito ir mėgautis buvimu kartu“, – teigė B. Grahamas.
Svarbu dalintis tikėjimu
B. Grahamas kažkada sakė, kad „charakterio ir tikėjimo palikimas yra geriausias palikimas, kokį tik galima suteikti vaikams ir anūkams“. Dalinimasis bendru tikėjimu yra susijęs su ilgai trunkančia santuoka, ir tikėjimas tikrai buvo Billy‘io ir Ruth ilgos santuokos ašimi.
Įsipareigojimas kartu melstis padėjo jų santuokai neiširti ilgais buvimo atskirai laikotarpiais. Kažkada paklausta, kaip ji viena sugebėjo susidoroti su vaikais namuose, kol vyras būdavo išvykęs net keleriems mėnesiams, Ruth atsakė: „Ant kelių“.
„Mums būnant kartu nė viena naktis nepraeidavo be maldos susikabinus už rankų prieš miegą“, – teigė B. Grahamas prisimindamas savo žmoną. Netgi keliaudamas, jis kiekvieną dieną paskambindavo savo žmonai, kad jie galėtų pasikalbėti ir kartu pasimelsti.
Svarbiausias – įsipareigojimas
Viena iš priežasčių, kodėl B. Grahamo pastoriavimas ir santuoka išsilaikė, yra ta, kad jis išliko ištikimas santuokos įžadams. Plačiai aptarinėta Grahamo taisyklė iš tikrųjų buvo viena iš keturių taisyklių, kurių turėjo laikytis pastoriai ir kuri 1948 m. buvo priimta Modestoje, Kalifornijoje.
Savo autobiografijoje Just as I am B. Grahamas paaiškino taisyklę, susijusią su moterimis: „Visi pažįstame pamokslininkų, kurie pasidavė nuodėmei būdami atskirai nuo savo šeimų kelionės metu. Mes [pastoriai] apsikeitėme pažadais vienas prieš kitą, kad stengsimės išvengti bet kokios situacijos, kuri galėtų atrodyti kaip kompromisas ar įtarimas. Nuo tos dienos aš nekeliavau, nesusitikinėjau ar nevalgiau vienas su jokia kita moterimi, tik su savo žmona. Mes nusprendėme, kad Apaštalo Pauliaus priesakas jaunajam pastoriui Timotiejui galios ir mums: „Venkite… jaunatviškų pagundų“, – rašė B. Grahamas.
Billy‘is ir Ruth nenuklydo nuo savo santuokos kelio. Paklausta, ar kada nors svarstė galimybę išsiskirti su vyru, Ruth atsakė: „Išsiskirti ne, bet nužudyti, taip!“.
Sutuoktiniai yra partneriai
B. Grahamo ilgalaikis padėjėjas T.W. Wilsonas rašė: „Nebūtų tokio Billy‘io Grahamo, kokį šiandien pažįstame, jeigu nebūtų Ruth“. Jai netgi priskiriami nuopelnai dėl vyro sulaikymo nuo politikos. 1964 m. pasklidus gandams, kad pastorius svarsto galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose, Ruth pusiau juokaudama, bet griežtai įtikino jį to nedaryti: „Nemanau, kad Amerikos piliečiai balsuos už išsiskyrusį prezidentą, ir jeigu tu apleisi pastoriavimą dėl politikos, tikrai būsi išsiskyręs“.
Kai 2007 m. Ruth mirė, B. Grahamas prakalbo apie jos nuopelnus jo mokymui: „Ruth buvo mano gyvenimo partnerė. Dievas mus pašaukė kaip komandą. Niekas kitas negalėjo pakelti to svorio, kurį jį nešė“.
Laikas, praleistas su šeima, yra nepakeičiamas
Nesenas Washington Post straipsnis ragino atkreipti dėmesį į pastoriaus šeimos netobulumą, įvardindamas jį kaip šalia nesantį tėvą. Tiesa, jog daugybę laiko pastorius praleido nebūdamas su savo šeima – kartais netgi šešis mėnesius praleisdamas kitoje šalyje – ir palikdamas žmoną gyventi kaip vienišą mamą. Christianity Today dienraščiui interviu davusi dukra Anne Graham Lotz prisimena, kad Ruth atstojo ir tėtį, ir mamą.
Bėgant laikui, B. Grahamas paatviravo, jog gailisi dėl tam tikrų sprendimų savo gyvenime ir norėtų būti praleidęs daugiau laiko su savo šeima: „Kiekviena diena, kai nebuvau su šeima, yra negrįžtamai praėjusi. Dauguma kelionių buvo privalomos, bet kai kurios iš jų – ne“. 90-mečio proga viename iš interviu jis pridėjo: „Esu įsitikinęs, kad Ruth ir vaikai sumokėjo didelę kainą už visą tą laiką, kai manęs nebuvo šalia. Visada kartoju jauniems pamokslininkams, jog jie nesijaustų taip, lyg kiekvienas kvietimas keliauti yra privalomas ir nepraleistų tiek daug laiko toli nuo namų“.
Tikra meilė turi būti kuriama
„Niekas negali atnešti į namus to saugumo jausmo, kurį atneša tikra meilė“, – kartą teigė B. Grahamas. Remiantis Grahamų šeimos draugų liudijimais, šeima savo namuose sukūrė nuostabiai mylinčią atmosferą. Nepaisant nuolatinio tėvo buvimo atskirai vykdant pastoriaus pareigas, jo vaikai niekada neabejojo tėvų meile vienas kitam. Jų dukra Gigi Graham Tchividjian apie savo tėvų santuoką rašė: „Nuo tada, kai dar buvau maža mergaitė, žinojau, kad mama ir tėtis myli vienas kitą. Tai buvo akivaizdu. Kiekvieną kartą tėvui įėjus į kambarį, mamos akys įsižiebdavo ir aš žinojau, kad jos širdis suspurdėdavo. Jis greitai ją priglausdavo šalia, suimdavo jos ranką ar švelniai pabučiuodavo. Visiems buvo aišku, kad jie dievino vienas kitą ir buvo įsimylėję“.
Santuoka gerėja su laiku
Santuokos 60-mečio proga 2003 m. Ruth Graham sakė: „Pirmaisiais metais buvo keletas koreguotinų dalykų, bet dabar viskas ganėtinai gerai sureguliuota“. Jos vyras pateikė kiek romantiškesnį vaizdą: „Dabar mūsų santykiai geresni. Žiūrime vienas kitam į akis, nebijome prisiliesti. Senstant viskas tik gerėja“.
Ruth mirus, Billy‘is prabilo apie sielvartą ir tikėjimą, kad jiedu su žmona greitai vėl bus kartu: „Kartais, kai esu užsiėmęs darbais, kažkodėl staiga ją prisimenu ir jaučiuosi beveik priblokštas. Vienas iš būdų, kuris man leidžia su tuo susitaikyti, yra dėkojimas Dievui už kartu praleistus metus. Žinau, kad dabar Ruth yra įžengusi į Dievo karalystę ir vieną dieną aš prie jos prisijungsiu. Šis tikėjimas suteikia man paguodą“.
Apžvelgdami visą Billy‘io Grahamo palikimą, nepamirškime pagerbti nuostabiai gražios šeimos, kurią jis sukūrė su savo žmona Ruth. Judviejų šešis dešimtmečius trukusi santuoka yra tikras dalijimosi tikėjimu liudijimas ir įsipareigojimo santuokai, kuri kartais pranoko juos pačius, pavyzdys.
