Statistika skelbia, kad Lietuvoje kiekvienais metais apie 70 vaikų išgirsta gąsdinančią diagnozę – vėžys. Ligoninėje atsidūrusiems mažyliams tenka iškęsti ne tik kankinančias ir skausmingas medicinines procedūras, bet ir nuolatinį baimės ir nerimo jausmą. Daugelis tėvų, patys ištikti šoko, net nežino, kaip apie šią ligą kalbėtis su savo sergančiais vaikais.
Pasveiksta apie 80 proc. vaikų
Vaikų onkohematologijos centro vadovė dr. Jelena Rascon teigia, kad pagal statistiką vėžiniai susirgimai (po traumų) yra pagrindinė vaikų, vyresnių nei vienerių metų, mirčių priežastis.
„Vėžio diagnozę kasmet išgirsta apie 70–80 vaikų. Pagrindinės šios ligos formos – kraujo vėžys ir smegenų navikai. Prieš 30 metų tokia diagnozė būtų reiškusi mirties nuosprendį, tačiau dabar galime pasidžiaugti, kad dėl medicinos pažangos net 80 proc. vaikų šią ligą sėkmingai įveikia ir gali toliau gyventi visavertį gyvenimą“, – tikina gydytoja vaikų hematologė.
Baimę keliantys pokyčiai
Pasak Marijos Turlinskienės, VUL SK Hematologijos, onkologijos, transfuziologijos centro medicinos psichologės-psichoterapeutės, į onkologijos skyrių patekę vaikai išgyvena daug nemalonių pokyčių, dažnai net nelabai supranta, kas su jais vyksta, todėl susiduria su psichologinėmis problemomis.
„Jie atsiduria visiškai svetimoje aplinkoje ir praranda savo įprastą gyvenimą – vaikai atskiriami nuo namų, mokyklos ar darželio, draugų. Be to, pats gydymo procesas jiems gali sukelti baimę. Įvairios skausmingos gydymo procedūros, tyrimai, švirkštai, gydytojai. Su jų kūnu taip pat gali vykti gąsdinantys pokyčiai – skausmas, pykinimas, silpnumo jausmas, plaukų nuslinkimas“, – vardija psichologė.
Mokosi valdyti emocijas
M. Turlinskienė teigia, kad, išgirdus apie vėžį, vaikų tėvelius dažnai ištinka šokas, tačiau tokiose situacijose svarbu savo reakcijomis neišgąsdinti vaiko dar labiau.
„Vaikai visada reaguoja į savo tėvų elgesį ir emocijas. Tačiau natūralu, kad, išgirdus diagnozę, tėveliai sutrinka, juos apima baimė ir nežinomybė, kas bus toliau. Pirmoji užduotis jiems – suvaldyti savo emocijas ir stresą. Antrasis darbas – išmokti apie ligą bendrauti su vaiku, nuraminti jį ir paruošti visoms laukiančioms procedūroms“, – sako M. Turlinskienė.
Psichologė tikina, kad vienas iš būdų, padedančių vaikams perduoti svarbią informaciją, – pasakos.
„Jos leidžia sudėtingą informaciją padaryti labiau suprantamą, priartinti ją prie vaikų pasaulio, perteikti jiems aiškia kalba“, – tikina M. Turlinskienė.
Paskatino asmeninė patirtis
Neseniai pristatytoje vaikams skirtoje knygelėje „Berniukas ir Dundukas“ pasakojama istorija apie pergalingą vieno berniuko kovą su smegenų augliu. Knygos sumanytoja ir viena iš rengėjų Jurgita Cholodinskienė tikina norėjusi sukurti priemonę, kuri padėtų vaikams paprastai ir aiškiai papasakoti apie tokią rimtą ligą kaip vėžys.
„Idėja ją kurti gimė iš mano asmeninės patirties. Iš arti pamačiau, su kokiomis problemomis susiduria šia liga susirgę žmonės. Vėžio tema visuomenėje vis dar yra vengiama. Norėjau sukurti žaismingą įrankį, kuris padėtų paaiškinti vaikams, kas tai per liga, o sergantiems taptų lyg optimizmo himnu. Eiliuotoje pasakoje Dundukas yra tas blogasis objektas – auglys. Pagrindinis veikėjas Berniukas simbolizuoja bet kurį su vėžiu kovojantį asmenį“, – pasakoja knygutę išleidusios įmonės „Gudragalvis“ direktorė J. Cholodinskienė.
Kaip tikina medicinos psichologė-psichoterapeutė M. Turlinskienė, knygutė „Berniukas ir Dundukas“ gali būti pagalbinė priemonė tėvams, slaugantiems vėžiu sergantį vaiką. Bet ne tik jiems.
„Ši knygelė visą gydymo procesą pateikia šviesiai ir su viltimi, kad pavyks pasveikti. Manau, kad ji pasitarnaus ne tik vaikams ir jų tėveliams, bet ir padės visuomenei atsikratyti mitų apie vėžį, skatins toleranciją ir mažins sergančiųjų stigmatizavimą“, – sako M. Turlinskienė.
Knygelę „Berniukas ir Dundukas“ galima rasti leidyklos „Gudragalvis“ parduotuvėse ir „Vagos“ knygynuose. Lėšos, surinktos parduodant knygutę, bus panaudotos vaikų, tapusių našlaičiais, ugdymui ir psichologinei pagalbai.
