Neretai žmones ir jų poelgius vertiname remdamiesi tam tikrais stereotipais ar susidarytu pirmu įspūdžiu. Tačiau toks vertinimas ne visada esti teisingas ir dažnu atveju gali turėti netgi griaunamąjį poveikį. Tai puikiai atskleidžia dviejų jaunų mamų – Linos ir Vaivos (vardai pakeisti) istorijos – merginoms teko įdėti nemažai pastangų, kad įrodytų visuomenei, jog gali pačios pasirūpinti savo vaikais.
Nevyriausybinės organizacijos ,,A. C. Patria“ savarankiškumo ugdymo centro ,,Kitaip“ koordinatorė ir psichologė Inga Rusinaitė-Vaitkuvienė teigia, jog svarbiausia – patikėti jaunomis mamomis ir suteikti joms šansą. ,,Deja, dažnai tokios merginos visuomenėje yra tiesiog ,,nurašomos“, – teigia ji.
Kova dėl sūnaus
Abi minėtos merginos – buvusios centro ,,Kitaip“ globotinės. ,,Kitaip“ tikslas – padėti jaunuoliams, palikusiems globos namus, žengti savarankiško gyvenimo link. Centre jaunuoliams taip pat gali būti suteikiamas ,,Lydimasis būstas“, kur jie mokosi savarankiškai spręsti buities problemas ir konfliktus, jiems teikiamos konsultacijos.
Į ,,Kitaip“ prieš metus pagalbos kreipėsi ir tuomet 17-metė Lina. Merginai trūko finansų planavimo bei įsipareigojimų prisiėmimo įgūdžių, taip pat palikus globos namus jai reikėjo išmokti savarankiškumo. Vis dėlto įgyti trūkstamų įgūdžių sekėsi sunkiai, o sulaukusi pilnametystės Lina išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. Deja, ten mergina nerado to, ko ieškojo – ji patyrė prievartą, buvo išnaudojama. Padėti Linai grįžti į Lietuvą nesugebėjo nei vietinė policija, nei jungtinės ,,A. C. Patria“ bei ,,Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro“ (KOPŽI) pajėgos.
Šiaip ne taip grįžusi į Lietuvą mergina sužinojo – ji laukiasi. Vis dėlto gimtinėje jai sekėsi geriau –išsinuomojo būstą ir pradėjo stotis ant kojų. Lina buvo tvirtai nusprendusi gimdyti ir pati auginti dukrą, tačiau ne viskas buvo taip paprasta. Jaunajai mamai pagimdžius buvo nuspręsta, jog geriausia būtų vaikelį iš jos paimti ir atiduoti globėjams ar globos namams, kadangi Linai vis dar trūko socialinių bei savarankiško gyvenimo įgūdžių, be to, mergina turi intelekto sutrikimų.
,,Žinojau, kad Lina bus puiki mama, jai tereikia šiek tiek pagalbos“, – pasakojo I. Rusinaitė-Vaitkuvienė. Taigi ,,A. C. Patria“, KOPŽI bei jauna mama patikėjusi vaikų teisių specialistė suvienijo savo jėgas, kad padėtų Linai įgyti trūkstamų įgūdžių bei įrodyti – ji sugebės pasirūpinti savo dukrele. Mergina organizacijų pastangomis buvo apgyvendinta ,,Krizių centre“, kuriame turėjo išmokti tinkamai pasirūpinti savimi ir ką tik pasaulį išvydusiu vaikeliu. ,,Labai lengva greitai ,,nurašyti“ žmogų: neturi tinkamų įgūdžių, tad paimsime iš tavęs vaiką. Tačiau dalyvaudama šioje istorijoje supratau, kad kelioms organizacijoms itin glaudžiai bendradarbiaujant galima labai daug pasiekti“, – neabejoja psichologė.
Dažnai atsižvelgiama tik į ,,nuogus“faktus
Linai apsigyvenus ,,Krizių centre“ teko išmokti daugybės dalykų – mergina neturėjo įpročio kasdien gaminti maisto, nemokėjo planuoti finansų, taip pat nebuvo pratusi turėti dienotvarkės ar iš anksto planuoti dienos darbų – o tai yra itin svarbu auginant kūdikį. Jaunos merginos vaikystė dėl netinkamo motinos elgesio prabėgo globėjų namuose, tad į socialinius darbuotojus, net ir norinčius jai padėti, ji žvelgė priešiškai.
,,Prireikė nemažai laiko, kol Lina suprato, jog dukrelės likimas priklauso tik nuo jos pastangų tobulėti. Nuolatinės konsultacijos bei emocinė pagalba padėjo merginai perprasti sistemą ir suvokti, jog niekas nenori jai pakenkti“, – prisiminė I. Rusinaitė-Vaitkuvienė.
Linos ir jos dukrelės likimas buvo sprendžiamas pusmetį. Per šį laikotarpį jauna mama sugebėjo įgyti trūkstamų įgūdžių ir įrodyti, jog gali pasirūpinti savo vaiku. ,,Pačioje Linos kelio pradžioje teko labai daug dirbti, kad paaiškintume jai, kodėl svarbu turėti dienos rutiną, bent kartą į dieną suvalgyti karšto maisto, rūpintis savo sveikata. Kitiems savaime suprantami dalykai jai buvo nauji. Tačiau pažanga, kurią Lina padarė per ganėtinai trumpą laiką yra tiesiog stulbinama, – džiaugėsi specialistė, – žinoma, ji niekad nebus tobula mama, bet kuri iš mūsų tobula?“, – retoriškai klausė ji.
Psichologė prisiminė ir įstrigusius ,,Krizių centro“ direktorės žodžius: ,,Linai palikus centrą, direktorė pasakojo, kad per visus darbo metus nebuvo mačiusi, jog kuri nors iš mamų savo kambaryje laikytų įrėmintą vaikelio nuotrauką. O Lina ant palangės turėjo didžiulę jos ir dukrelės fotografiją, mat troško visada dukrą matyti šalia.“ I. Rusinaitė-Vaitkuvienė įsitikinusi, kad dažnu atveju sprendimai, lemiantys tolimesnį mamos ir vaiko likimą, padaromi matant tik ,,nuogus“ faktus, tačiau stengiantis pažinti žmogų ir jam padėti, galima kartu išsaugoti šeimas. Šiuo metu Lina su vyru pati augina dukrelę. Mažylė auga laiminga ir viskuo aprūpinta, ko mergaitei tikriausiai nebūtų lemta patirti, jei ji būtų patekusi į globos namus.
Netikėti pokyčiai
Devyniolikmetės Vaivos istorija taip pat nemažiau įkvepianti, nors merginai ir neteko kovoti dėl galimybės auginti savo sūnų. Ji, kaip ir Lina, palikusi globos namus kreipėsi į centrą ,,Kitaip“, gyveno ,,Lydimajame būste“. ,,Vaivos praeitis buvo labai sunki – alkoholis, narkotikai, smurtas, prievarta, – prisiminė I. Rusinaitė-Vaitkuvienė, – Atvykusi į būstą ji greitai užsitarnavo visų simpatijas, kadangi buvo aktyvi, visur dalyvaujanti, linksma ir energinga. Tačiau visiškai negebėjo susikoncentruoti – visada užsiimdavo šimtais darbų, kurių taip ir nebaigdavo. Siekėme išmokyti ją prisiimti atsakomybę.“
Deja, Vaivai sunkiai sekėsi laikytis centro taisyklių – grįžti sutartu laiku, nevartoti alkoholio bei narkotikų. Kadangi prasižengimai nesiliovė, mergina buvo paprašyta apleisti būstą. Tuomet paaiškėjo, jog ji laukiasi. ,,Buvo neapsakomai sunku ir baisu iškraustyti besilaukiančią jauną merginą, tačiau negalėjome toleruoti šiurkščių nusižengimų būsto taisyklėms. ,,Lydimasis būstas“ yra skirtas išmokyti jaunuolius savarankiškumo ir atsakomybės, o ne aklai tenkinti jų norus, tad neliko kito kelio“, – pasakojo specialistė. Suprantama, paleisti merginos į gatvę niekas taip pat nesirengė, tad buvo sutarta, jog ji apsigyvens mokyklos bendrabutyje. ,,Nors Vaiva išsikraustė, toliau palaikėme ryšį, daug kalbėjomės apie pasirinkimą gimdyti ar ne bei apie kiekvieno sprendimo pasekmes“, – prisiminė I. Rusinaitė-Vaitkuvienė. Galiausiai jauna mergina apsisprendė gimdyti ir pati auginti sūnų, nors jai, kaip ir Linai, trūko tam tikrų savarankiško gyvenimo įgūdžių, ji nemokėjo planuoti laiko bei finansų, prisiimti atsakomybės. ,,Nebuvome tikri, kaip jai seksis vienai auginti vaikelį.“, – prisipažino specialistė. Vis dėlto šiam gimus, pasirodė, jog visos abejonės buvo nepagrįstos: ,,Vaiva tapo rūpestinga mama – sūnus ją pakeitė ir užpildė širdyje žiojėjusią tuštumą, – pasakojo I. Rusinaitė-Vaitkuvienė, – Jeigu man prieš pusmetį kas nors būtų pasakęs, kad ši mergina turės sūnų ir juo taip rūpinsis, nebūčiau patikėjusi.“
Įkvėpimas ir kitoms
,,Lina ir Vaiva pasirinko sunkesnį kelią, tačiau būtent gimus vaikams jos įgavo stiprybės. Nemažai panašaus likimo jaunų mamų besibaimindamos būsimų sunkumų pasirenka atsisakyti vaikų – atiduoti juos į gyvybės langelius ar globos namus. Tačiau visada yra išeitis, – neabejoja specialistė, – Esti tikrai nemažai nevyriausybinių organizacijų bei krizių centrų, kurie pasirengę padėti. Norėčiau tikėti, jog šių dviejų merginų istorijos gali įkvėpti ir kitas, bandančias priimti svarbų sprendimą jaunas moteris. O dar svarbiau – paskatinti specialistus atviriau pažiūrėti į kiekvieną situaciją bei žmogų ir juo patikėti.“ Anot psichologės, merginų ateityje laukia dar nemažai iššūkių, tačiau svarbiausius jos jau įveikė – sugebėjo įrodyti sau ir kitiems, jog užsispyrimas ir didelės pastangos gali įveikti visas kliūtis.
